Visiems, ketinantiems statyti namą, kyla aibė klausimų: pradedant statybinių medžiagų pasirinkimu ir baigiant būsimomis namo išlaikymo sąnaudomis.
Didžiausia būsto išlaikymo sąnaudų dalis tenka šildymui, tad nenuostabu, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sparčiai populiarėja taupių, energiškai efektyvių namų statyba. Apie tokius namus kalbamės su architektu, sertifikuotu pasyvaus namo planuotoju Rimvydu Adomaičiu.
– Dažnai girdime sąvokas „ekologiškas“, „pasyvus namas“, „energiškai efektyvus“ arba „taupus namas“. Kuo šios sąvokos skiriasi?
– Minėtus terminus (sąvokas) dar galima papildyti: „žalias“, naudojantis mažai energijos, nulinės energijos, autonomiškas, alternatyvus, aktyvus. Tikėtina, kad ir šią akimirką kur nors pasaulyje pasirodė nauja sąvoka. Jų kūrėjai – valstybinės institucijos, mokslininkai, fizikai, architektai, ekologijos entuziastai. Visos šios sąvokos iš esmės apibrėžia skirtingas namų statybos sistemas – koncepcijas. Net pasaulyje puikiai žinoma pasyvaus namo (angl. passive house) sąvoka yra ne prekės ženklas, bet statybos koncepcija. Skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis. Antra vertus, visos šios statybos koncepcijos daug kuo panašios. Visų jų kūrėjai nori pastatyti patogius, kuo mažiau energijos naudojančius, gamtą tausojančius, prie aplinkos derančius, kuo labiau autonomiškus namus. Tačiau yra ir skirtumų:
skiriasi namų statybos sistemų kūrėjų prioritetai: vieniems svarbiau autonomija, antriems – ekologija, tretiems vienas pagrindinių prioritetų – energijos sąnaudos iki 15 kWh/m2 per metus; gali skirtis namo statybos sistemos atsižvelgimas į konkrečias aplinkybes: sistema pritaikoma prie konkrečios geografinės vietos, tam tikrų sąlygų. Todėl ten, kur tinka vienas, nebūtinai tiks kitas.
– Kaip apibūdintumėte, kas yra tie energiškai efektyvūs namai? Kokie reikalavimai keliami dabar statomiems namams ir kaip jie keisis?
– Įvairiose šalyse tokie namai apibūdinami skirtingai. Lietuvoje energiškai efektyviais namais laikomi tie, kurie atitinka statybos techniniame reglamente „STR 2.01.09:2012. Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ nustatytus reikalavimus.
Mažai energijos naudojančiais pastatais vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus, keliamus B, A ir A+ klasės pastatams.
Energijos beveik nenaudojančiais pastatais vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus, keliamus A++ energinio naudingumo klasės pastatams. Juose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, o sunaudojamos energijos didžioji dalis gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, įskaitant paties namo ar netoliese pagamintą energiją.
Lietuvoje yra nustatyti šie pereinamieji naujai statomų pastatų ar jų dalių reikalavimai pagal pastatų energinio naudingumo klases:
nuo 2014 m. – turi atitikti B klasės pastatų reikalavimus;
nuo 2016 m. – turi atitikti A klasės pastatų reikalavimus;
nuo 2018 m. – turi atitikti A+ klasės pastatų reikalavimus;
nuo 2021 m. – turi atitikti A++ klasės pastatų reikalavimus.
– Nuo ko pradėti, norint pastatyti taupų, energiškai efektyvų namą?
– Vienas pirmųjų žingsnių – tai projektavimo užduoties sudarymas, joje statytojas pateikia pagrindinius būsimam namui keliamus reikalavimus. Tarp jų turi būti nurodyta ir pageidaujama energinio naudingumo klasė. Neįmanoma pastatyti taupaus, energiškai efektyvaus namo be tinkamai parengto projekto. Manantiems, kad projektas reikalingas tik statybos leidimui gauti, o vėliau statybininkai vis tiek pastatys „taip, kaip reikia“, tenka susidurti su rūsčia realybe: gerokai išauga projekto sąmata, prireikia begalės taisymų ir pakeitimų, neracionaliai panaudojamos medžiagos, tenka keisti rangovus ir galiausiai sunku prognozuoti statybos pabaigos terminą. Informaciją apie svarbiausius darbus, kuriuos turi padaryti kiekvienas, norintis pasistatyti taupų namą, esame pateikę tinklalapyje www.taupusnamai.lt. Tereikia atpažinti, kurioje namo kūrimo stadijoje jūs esate.
– Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis konstrukcines medžiagas energiškai efektyvaus namo sienoms?
– Renkantis sienų konstrukcines medžiagas, svarbu suvokti, kaip funkcionuos jūsų pastatas. Svarbiausios medžiagų savybės yra šios:
tvirtumas;
šiluminė talpa;
vandens įgeriamumas;
ekologiškumas;
garso izoliacija;
šilumos laidumas;
ilgaamžiškumas;
kaina.
Gyvenamųjų namų sienų laikančiajai konstrukcijai rinkčiausi didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, kurių tankis 1 100–1 500 kg/m3, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą esant temperatūriniams svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą lėčiau sušyla.
– Sklando mitas, kad pasyvūs namai nekvėpuoja, todėl juose susidaro puiki terpė veistis pelėsiui. Kiek teisingi tokie teiginiai?
– Pasyvūs namai yra labai sandarūs. Tokiame name per valandą gali pasikeisti ne daugiau kaip 0,6 namo oro tūrio (esant 50 Pa slėgių skirtumui). Paprastai šis rezultatas būna net ir dar geresnis – gali siekti 0,1 arba 0,2.
Kuo sandaresnis namas, tuo mažiau šilumos nuostolių patiriama, tačiau tai nereiškia, kad pastatas nekvėpuoja: priešingai, kiekviename pasyviame name būtina rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį, numatytą atsižvelgus į konkretaus namo planavimą ir jame gyvenančių žmonių skaičių. Name įrengti natūralios ventiliacijos ortakiai savaime oro apykaitos užtikrinti negali. Juk šviežias oras turi ne tik išeiti, bet ir patekti į namą. Tam turime darinėti langus, tačiau taip patiriame šilumos nuostolių, o šviežio oro kiekio, patenkančio į namą dėl aplinkos sąlygų, temperatūrų skirtumų ir kitų veiksnių, kontroliuoti negalime. Labai svarbu suprasti, kad tiek nepakankamas, tiek ir perteklinis vėdinimas yra energijos nuostolių bei blogos gyvenimo kokybės priežastis.
– Pamatų, perdangų, sienų, stogo dažniausiai nebeįmanoma pakeisti, todėl itin svarbu tinkamai pasirinkti šių konstrukcijų medžiagas. Kokiais kriterijais turėtų vadovautis namo statytojas, besirenkantis statybines medžiagas namo statybai?
– Pamatai, perdangos, sienos, stogas ir langai projektuojant namą turi būti parenkami taip, kad būtų suderinta daugybė veiksnių:
statytojo pageidavimai;
architektūriniai bei konstrukciniai sprendiniai;
energiniai pastato reikalavimai;
konstrukcijų ir medžiagų techninės savybės bei kaina;
statybos laikas ir vieta;
kiti kriterijai.
Visos medžiagos, naudojamos pastato statybai, turi būti sertifikuotos Lietuvoje ir turėti atitikties deklaracijas bei technines specifikacijas. Kiekvienas pastatas ir statybos vieta yra unikalūs, todėl, norint tinkamai parinkti medžiagas ir gaminius, svarbu suvokti jų įtaką pastatui.
Projektuojant pasyvų namą, tai padaryti padeda speciali Pasyvaus namo planavimo programa (angl. Passive House Planning Package; PHPP). Pagal ją sukuriamas skaitmeninis pastato modelis, padedantis pačioje projektavimo pradžioje įvertinti pasirinktų konstrukcijų, gaminių bei medžiagų įtaką metinėms pastato šildymo energijos sąnaudoms. Kitaip tariant, ši programa padeda parinkti namo sienų, perdangų bei stogo konstrukcijoms ir jų šiltinimui reikalingas medžiagas, jų storį, kitus parametrus.
– Kaip pasirinkti optimalią namo sienų medžiagą?
– Statant namą, pirmiausia reikia suprasti ir įvertinti nemažai svarbių medžiagos techninių parametrų ir atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui bus naudojami blokai: ar kaip termoizoliacinė-konstrukcinė medžiaga, ar kaip konstrukcinė medžiaga. Svarbu, kad statybose kiekviena medžiaga būtų naudojama pagal savo paskirtį.
– Kas svarbiau statant energiškai efektyvų namą: ar sienų konstrukcinės medžiagos stipris, ar šilumos laidumo koeficientas?
– Manau, kiekviena medžiaga turi atlikti savo funkciją, t. y. laikančiųjų sienų medžiagos turi būti tvirtos, šiltinimo – šiltos, sandarinimo – sandarios. Tiek medžiagos stipris, tiek šilumos laidumo koeficientas yra labai svarbūs medžiagos parametrai. Norint pasirinkti tinkamiausią sienų konstrukcinę medžiagą, reikia:
turėti statinius skaičiavimus. Pasirinkta medžiaga turi atlaikyti numatomas apkrovas – negali būti jokių kompromisų;
priimti sprendimą dėl sienų konstrukcijos inertiškumo poreikio. Kitaip tariant, turite apsispręsti, kokios šiluminės talpos sienų jums reikia, suprasti, kokią įtaką jūsų pastatui daro vienokia ar kitokia jo konstrukcijų šiluminė talpa;
įvertinti sienos šilumos laidumo ir konstrukcijos storio santykį.
– Kodėl manote, kad silikatiniai blokai tinkamiausi statant taupų, energiškai efektyvų namą?
– Projektuodami taupius namus išbandėme įvairius blokus. Manau, jei reikia tvirtų sienų, prie kurių nebūtų sunku pritvirtinti norimą daiktą, jei svarbi namo sienų konstrukcijos šiluminė talpa, kuri padėtų vasarą namui neįšilti, o žiemą neatvėsti, jei reikalinga gera garso izoliacija, tai silikatiniai blokai atitiks planuojamo statyti taupaus namo lūkesčius.
