Kas trečiuose namuose prieš puspenktų metų privalomu paskelbto dūmų detektoriaus nėra, rodo apklausos duomenys. Nors Lietuvos gyventojai yra teisiškai įpareigoti šiuos įrenginius sumontuoti gyvenamosiose patalpose, tyrimo duomenimis, juos planuojančių įsirengti skaičius per metus dar labiau sumažėjo.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiemet gaisruose žuvo 54 žmonės, o pagrindinės žūčių gaisruose priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
„Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad praėjusiais metais dūmų detektorių turėjo įsirengę 66 proc. šalies žmonių, šiemet turime kiek paaugusį skaičių – 70 proc. gyventojų namuose yra sumontavę šiuos saugumą stiprinančius įrenginius. Atkreiptinas dėmesys, kad žmonės kaimo vietovėse dažniau kliaujasi dūmų detektoriais nei didmiesčiuose“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Aplaidus požiūris – rizikos didėjimo veiksnys
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad šiemet išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekia 5 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis-šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Šiemet Lietuvoje išmokėjome daugiau negu pusę milijono eurų ugnies nuostoliams atlyginti“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Pasak V. Katilienės, namuose įrengti dūmų detektoriai iš tiesų padeda apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Žiemos mėnesiais itin padaugėja atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – pabrėžia draudikė.
Jos teigimu, beveik visuose draudžiamuosiuose įvykiuose, kurių metu padaroma didelė žala namams ar žmonių turtui, fiksuojama itin svarbi detalė – dūmų detektoriaus nebuvimas. „Tokiais atvejais ugnis spėja persimesti į gretutinius gyvenamųjų patalpų aukštus, o kartais – net ir į greta esančius pastatus. Esame fiksavę atvejį, kai ugnis išplito ir į kaimyninį statinį“, – pasakoja draudikė.
Ant sofos ar lentynoje – ne vieta
V. Katilienė atkreipia dėmesį į netinkamą dalies mūsų šalies gyventojų įprotį, kai dūmų detektorių žmonės turi įsigiję, tačiau jį laiko padėtą lentynoje ant spintelės ar tiesiog ant stalo. „Tai itin neteisinga praktika, nes šiais atvejais detektorius pradeda veikti tik tuomet, kai dūmai iš viršaus nusileidžia prie jo. Jeigu detektorius yra pakabintas aukščiau, apie gaisrą jis praneša gerokai anksčiau”, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai, pasak V. Katilienės, turėtų būti montuojami ant lubų. „Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, tačiau – kuo arčiau lubų”, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Kiekviename gyvenamųjų patalpų aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Kadangi dūmų plitimą riboja pastatų sienos, durys, perdangos, todėl rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Jų montuoti nepatariama virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes.
Tyrimo duomenimis, autonominį dūmų detektorių dar planuoja namuose įsirengti 8 proc. Lietuvos gyventojų.
„NielsenIQ“ Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 1600 šalyje gyvenančių žmonių.
