Kazachstano sostinei Astanai tik nugalėjus Belgijos Liežo miestą dėl teisės surengti „Expo 2017“, prasidėjo galvos skausmai kaip geriau įveikti šį iššūkį. Juk tai – svarbiausias dešimtmečio projektas. „Šio projekto esmė – parodyti pasauliui visiškai atsinaujinusią Kazachstano sostinę Astaną,“ – sako Lietuvoje lankęsis Vitalij Siletskiy, vyriausiasis Astanos architektas, architektūros ir miesto planavimo skyriaus vadovas.
Patys kazachai pabrėžia, kad Astanos pavyzdys turėtų užkrėsti ir kitus šios šalies miestus atsinaujinti bei tapti žymiai patrauklesniais, o „Expo 2017“ šiai Centrinės Azijos šaliai turėtų padėti augti ne tik „savo kieme“, tačiau ir tarptautinėje arenoje.
Specialistai prognozuoja, kad „Expo 2017“ parodos metu gali apsilankyti ne mažiau 5 milijonų žmonių iš šimto pasaulio šalių.
Kazachstano vadovai neabejoja, kad paroda padės dar labiau padidinti ekonomikos augimą, kuris pastaruosius ketverius metus Kazachstane padidėjo 22 procentais.
„Expo 2017“ tema – ateities energijos išsaugojimas
Ruošdamiesi parodai, jos rengėjai laikraščio „Statybų žinios“ ir žurnalo „Statyk“ redakcijos bei įmonės „Exterus“ kvietimu idėjų atvyko pasisemti ir į Lietuvą.
Svečiai Lietuvoje susipažino tiek su Vilniaus senamiesčiu, tiek su moderniosios architektūros pavyzdžiais, taip pat lankėsi Druskininkuose, viešėjo miesto savivaldybėje.
„Žinome, kad turite daug patirties organizuojant įvairias parodas, didelius renginius savo mieste, todėl mums labai svarbu sužinoti, ko reikia, kad tokios apimties renginys pavyktų kuo sėkmingiau. Pagrindinis dalykas, kurį išskirčiau, poparodinė nauda ir kaip visa tai realizuojama. Pavyzdžiui, viena ekspozicijos aikštelių bus prijungta prie Nazarbajevo universiteto.
Mūsų parodos tema yra ateities energijos išsaugojimas, tad pagal mūsų įsivaizdavimą, dalis aikštelės pastatų galėtų likti universiteto dalimi, o tie paviljonai, kurie liks – tam tikra bandymų baze.
Šiuo metu Astanoje labai trūksta didelių aikščių, salių įvairiems kongresams arba pasaulinio masto parodoms. Taigi, turime puikų orientyrą, į ką turime lygiuotis iki 2017 metų. Tik atrodo, kad laiko dar labai daug, bet mes manome, kad jo liko labai mažai“, – pasakojo V. Siletskiy.
Astana – tarp renovacijos ir naujos statybos
Svečiams iš Kazachstano itin svarbus buvo ir Vilniaus infrastruktūros klausimas. Pastarųjų tikslas – per ketverius metus Astaną paversti traukos centru. Tą įgyvendinti padės didžiulės šalies vyriausybės investicijos, kurios didžiąja dalimi padės ir Kazachstano sostinės gyventojams.
„Visapusiškai išanalizavus situaciją mieste, mums iškilo svarbus klausimas – esamo fondo modernizavimas. Mes iš jūsų turime ko pasimokyti. Pavyzdžiui, pas mus vis dar yra tokia paradoksali situacija, kad Astanos centre liko senų dviejų aukštų medinių namų. Tai yra nenormalu. Žemė toje vietoje yra labai brangi, ten puikiai sudėliota miesto infrastruktūra, veikia vaikų darželiai, mokyklos, yra puiki komunikacija.
Miestas dalinasi į dvi dalis – senąjį ir naująjį. Senajame – renovacija, naujajame – nauja statyba. Kai miestas pradėjo sparčiai didėti, statybų bendrovės bei užsakovai ne visada laikėsi normatyvinės bazės, todėl gana naujų namų su broku, deja, netrūksta.
Pagaliau, mes jau esame apskaičiavę finansinį modelį, kaip viską sutvarkyti – seną namą nugriauname, o jo vietoje statome gerokai aukštesnį ir visus reikalavimus atitinkantį pastatą.
Rekonstrukcija brangesnė, nei nauja statyba
Pinigus šiam reikalui skiria valstybė ir jų iš tiesų negaili. Pagal programą per 10 metų mums reikia realizuoti 40 milijardų tengių (0,7 milijardo litų). Tai didelė suma, bet natūralu, kad visos reikalingos sumos valstybė skirti negali. Tada susiduri su kitais klausimais, pavyzdžiui, kaip įtikinti savininką, kad jis privalo už kažką mokėti?
Neseniai darėme jaunimo rūmų rekonstrukciją ir apskaičiavome, kad rekonstruojamo objekto kaina yra 25 procentais didesnė nei naujo statinio.
Dirbsime pagal tris programas, kuriomis rėmėsi Rytų Vokietija, Azerbaidžanas ir Lietuva“, – vizito priežastis dėstė vyriausiasis Astanos architektas.
Pagrindinis besikeičiančios Astanos iniciatorius – Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Būtent jis priima pagrindinius sprendimus, daug laiko skiria miesto projektams ir, asmeniškai, svarsto architektūros klausimus. Būtent jo iniciatyva, miesto atnaujinimu rūpinsis tokie garsūs architektai, kaip Normanas Fosteris ar Jurijus Platonovas.
Kazachstano miestų atnaujinimui talkins ir lietuviai
Tačiau Kazachstano problema išlieka ta, kad traukos centru pasirinkta tik sostinė. Kiti miestai, bent kol kas, atrodo, palikti likimo valiai.
„Astana bus pavyzdys kitiems miestams, kuriuose kitoks gyvenimo tempas, ritmas, įpročiai. Mes gyvename dinamiškame pasaulyje, kur viskas keičiasi kiekvieną minutę, tad reakcija į visus šiuos procesus leis kontroliuoti per kitokią prizmę. Atkreipkite dėmesį, ne per problemos, o per ateities tikslų prizmę.
Be to, mūsų valstybė yra stepėje, o tai reiškia, kad bet koks neapgalvotas žmogaus įsikišimas sudrumsčia stepės sistemą, fauną, florą.
Atnaujindami miestus, vadovai kreipia dėmesį į keturis pagrindinius veiksnius: stilių ir estetiką, patogumą, ekonomiškumą ir ekologiją. Visi šie veiksniai tiesiogiai turi dirbti gyventojui, juos įgyvendinti jau padeda ir Lietuvos architektai.
„Su Lietuva mes visada ieškojome kontaktų. Per pastaruosius trejus metus, vykdėme devynis tarptautinius konkursus, kuriose dalyvavo ir pasaulio architektūros žvaigždės. Du lietuvių architektai – Gintaras Čaikauskas ir Saulius Pamerneckis – laimėjo konkursą statyti Nacionalinį dramos teatrą bei rusų dramos teatrą. Tokį rezultatą pavadinčiau lietuvių benefisu.
Tačiau tai ne riba. Dabar mes atvykome į jūsų šalį tam, kad galėtumėm pasikonsultuoti dėl renovacijos. Jūsiškiai sako: nedarykite taip ir taip, nes mes taip darėme ir tai buvo blogai. Tokie patarimai mums yra nepaprastai svarbūs, – vizitu į Lietuvą džiaugėsi svečias iš Kazachstano.
