Nuostabiame pušyne žmogus nutarė pastatyti savo šeimai namą. Namą, kuriame nevaržomai galėtų sklisti bliuzo, kurį jie taip mėgsta, garsai. Juodą bliuzo namą šviesiu vidumi, kur vasarą, atvėrus didžiulius langus, melancholiška muzika pintųsi su paukščių čiulbėjimu, o šiltas vėjelis į kambarius atpūstų miško kvapą. Namą su didele medine terasa, kurioje prie taurės gero vyno būtų smagu vakaroti su draugais.
Juodąjį namą Kulautuvoje suprojektavo „Archispektras“ architektų komanda: Aidas Kalinauskas, Vaidas Tamošiūnas, Ignas Kalinauskas ir Laura Šalvytė. Šių namų interjeras yra neatsiejamas nuo architektūrinės visumos: vidaus erdves formuoja pastato tūris, išlaikomas vieningas išorės ir vidaus stilius, o funkcinės zonos detaliai apgalvotos dar projektinėje stadijoje.
Namų centras – atvira valgomojo, svetainės ir antro aukšto galerijos erdvė. Pagrindinė puošmena čia – per stiklinę sieną atsiveriantis vaizdas į visus metus žaliuojantį pušyną. Vasarą atveriamos durys į terasą ir atskirtis tarp vidaus ir lauko dar labiau sumažėja. Žiemą jaukumą kuria rusenanti židinio ugnis. Šalia valgomojo zonos – pusiau uždara baltutėlė virtuvė. Vienintelis kitos spalvos baldas čia – tai medinis mobilus baro stalas, besisukantis aplink tvirtinimo ašį, tad pagal poreikį prie jo galima prisėsti iš abiejų pusių, arba atsukti jį į langą.
Pirmame aukšte esantis į užsienį išvykusio gyventi sūnaus kambarys įrengtas taip, kad, kol nėra reikalinga lova, ji sustumiama į sieninę spintą ir patalpa gali būti išnaudojama kitoms reikmėms. Šiuo metu kambaryje karaliauja ir ramiam poilsiui su knyga prisėsti vilioja dizaino klasika – Eames krėslas.
Atvirais laiptais užlipus į antrą aukštą, patenkama į šviesią ir jaukią galeriją, kur apsauginę sienelę atstoja knygų lentyna. Čia pat, priešais stoglangius su vaizdu į medžių viršūnes, suprojektuotas nedidelis staliukas įkvepiančiai darbo vietai.
Erdviose, daiktais ir baldais neperkrautose patalpose interjero charakteris kuriamas pasitelkiant medžiagiškumą. Pirmo aukšto patalpų lubos paliktos neapdailinto betono, kuriame liko atsispaudęs klojinių lentų raštas, svetainėje viena siena išklota fasadų apdailinėmis plytomis.
Grubių faktūrų medžiagos kontrastuoja su baltomis lygiomis sienomis, o šį derinį papildo ir šilumos pojūtį suteikia natūralaus medžio apdaila, panaudota antro aukšto patalpose. Tos pačios ąžuolo lentos panaudotos grindims, knygų lentynoms galerijoje, miegamojo sienai dekoruoti. Šlaitinės lubos išklotos perforuotomis akustinėmis plokštėmis, kurios ne tik slopinana aidą ir sukuria geresnę akustiką muzikos klausymuisi, bet ir atrodo dekoratyviai.
Juodojo namo interjeras struktūriškas ir aiškus kaip bliuzo harmonija. Visos medžiagos, formos ir detalės turi savo išraiškingą charakterį, kuriam paliekama erdvės atsiskleisti. Kaip bliuzo dainoje – nieko nereikalingo, nieko pompastiško, yra tik tai, kas svarbiausia.
