Žurnalo MANO NAMAI rugpjūčio numerio viršelyje išryškinta pagrindinė tema „Vis dar vasara“ pasako apie leidinį daug ką – paskutinį kalendorinės vasaros mėnesį mėgaujamės gamta, lauku, šiluma, atostogomis, kelionėmis – visa tuo, ką mums dovanoja šis metų laikas.
Butas su sodu daugiaaukštyje
Nuotraukos: terasa – Augio Narmonto, interjeras – Leono Garbačausko.
Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Projekto autorės – studijos „Jurta“ architektės Monika Akromė, Rūta Goštautienė ir Deimantė Narbutaitė, www.jurtaarchitektai.lt.
Viename naujų Vilniaus daugiabučių rajonų įrengtas trijų kambarių butas – išskirtinis: jam priklauso ir didžiulė penktame aukšte suformuota terasa.
Buto šeimininkai vasarą pailsėti pušų pavėsyje gali net neišeidami iš namų: tiesiai iš svetainės ar valgomojo galima patekti į didžiulę, daugiau nei 100 m² ploto terasą, kurioje architektės įrengė dekoratyvų stilizuotą „vidinį kiemelį“.
Kaip matome pagrindinėje nuotraukoje, svetainės poilsio zonos originalaus dizaino šviestuvą sukūrė projekto autorių komanda. Architektės norėjo čia pritaikyti tokį funkcinį elementą, kuris neužgožtų erdvės, tačiau vizualiai atsvertų gana masyvią minkštųjų baldų kompoziciją ir užpildytų erdvę virš jos. Iš metalinių vamzdelių sudėliota grafiška konstrukcija su didelėmis lemputėmis tam idealiai tiko.
Grafiška estetika
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autoriai – architektūros ir interjero studija „Prusta“ (www.prusta.lt).
Vilniaus priemiestyje suprojektuoto namo eksterjero ir interjero sprendimus lėmė vienas svarbus dalykas – šiaurinėje pusėje tyvuliuojantis miškais apaugęs ežeras. Dėl šios priežasties buvo projektuojami dideli namo langai, derinama terasos ir balkono vieta bei forma.
Laikantis minimalistinės koncepcijos, bendrajame kambaryje atsisakyta nereikalingų detalių, pasirinkti tik būtiniausi baldai, didelį dėmesį skiriant dizaino išskirtinumui, spalviniams akcentams: centre – du patogūs švelnaus violetinio atspalvio minkštasuoliai, poilsio zoną išryškina išraiškingas didžiulis ažūrinis šviestuvas ir minimalistinis, taip pat ažūrinių linijų staliukas, o kompoziciją užbaigia originalus židinys, harmoningai atkartojantis laužytas svetainės erdvės linijas.
Bendroje erdvėje su svetaine įrengtą virtuvę buvo siekiama vizualiai užmaskuoti, kad buitinės smulkmenos netrikdytų harmoningos, grafiškos bendrojo kambario estetikos. Šioje zonoje vyrauja dvi kontrastingos spalvos – juoda ir balta. Toks sprendimas ne tik išryškina minimalistinę interjero koncepciją, bet ir padeda išgryninti erdvės linijas.
Būsto rekonstrukcija: jaukios klasikos erdvėje – industriniai akcentai
Nuotraukos: eksterjeras – Arūnės Bitinaitienės, interjeras – Algirdo Rutkausko. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – architektė Arūnė Bitinaitienė, arune.b@gmail.com.
Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų Kaune pastatytas rąstinis namas po rekonstrukcijos tapo jaukia, stilinga ir funkcionalia gyvenamąja erdve, kurioje santūrią šiuolaikiškos klasikos estetiką paįvairina netikėti industrinio dizaino elementai.
(foto – …2296) Norėdama sukurti jaukų, spalviškai neutralų, bet išraiškingą pagrindą visam interjerui, jį projektavusi architektė Arūnė Bitinaitienė nutarė atidengti rąstines sienas. Jas atnaujinus smėliavimo būdu ir padengus specialiu beicu, faktūriškos senų rąstų sienų plokštumos, padengtos neįprastu tamsiai pilku atspalviu, tapo pagrindiniu interjero akcentu.
Kraštovaizdžio akcentas – rieduliai
Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Rieduliai tokie nepakartojami, įvairūs ir universalūs – gal todėl, kad gamta jau nušlifavo jų kampus, suformavo, užgrūdino „charakterį“. Jie suteikia gyvybės kiekvienam sodui, jų atspalvių, faktūrų ir formų įvairovė atveria neribotas pritaikymo galimybes kraštovaizdžio dizaine.
Impozantiško dydžio ir formos riedulio vieta turėtų būti išskirtinė – kad suteiktų dinamiškumo visai sodo struktūrai, optiškai suskaidytų jo erdvę ir kaip dekoratyviausias akcentas iš karto kristų į akis. Pavienis masyvus riedulys gali būti skirtas ir tam, kad atkreiptų dėmesį į išskirtinius augalus – tereikia jam atsidurti šalia.
Vandens nugludinti apvalaini akmenukai tobulai tinka sodo takeliams. Iš jų galima kurti ir šių apvadus, derinant skirtingų spalvų ir faktūrų akmenis. Netgi sudėlioti apvalainukų sūkurius – toks ornamentas yra ryškus, įspūdingas. Net naudojami kaip statybinė medžiaga rieduliai pabrėžia kraštovaizdžio stiliaus niuansus, atskleidžia dizaino sprendimų originalumą.
Japoniška miniatiūra
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Danguolės Kiškienės. Projekto autoriai – Jolita ir Kęstutis Totoraičiai, www.bonsaisodas.lt įkūrėjai, skulptorė Danielė Šležienė.
Sublokuoti keliaaukščiai kotedžai ir nedidukai kiemeliai priešais juos – tipiškas Vilniaus naujųjų rajonų peizažas. Tačiau šioje labai ribotoje erdvėje – šešiolikoje kvadratinių metrų – įkurtas miniatiūrinis japoniškas sodelis.
Miniatiūrinis baseinėlis, išskaptuotas akmenyje, suteikia sodo dizainui prasmės: vanduo ir samtelis skirti nusiplauti rankoms (pagal japonų tradiciją – prieš arbatos ceremoniją). Japoniškame sode nėra nieko atsitiktinio. Bambukų stiebų kompozicija virš vandens simbolizuoja greitą laiko tėkmę. Pamerkti sezoniniai žydintys augalai įprasmina tvenkinio idėją, o ir atrodo labai gražiai!
Japoniškame sode natūralūs akmenys laikomi meno kūriniais, tad čia išryškinamas kiekvieno jų unikalumas, preciziškai derinamos spalvos, formos ir tekstūros – kompozicija turi skleisti ramybę ir pakerėti harmonijos pojūčiu. Akmuo, kuriame įrengtas baseinėlis, yra išskaptuotas, o šalia esantis – natūralus, pačios gamtos sukurtas, bet parinktas taip, kad ant jo būtų patogu sėdėti.
