Rugsėjį prasideda tikrasis moliūgų metas – ryškiai oranžinės daržovės jau pasirodo Lietuvos laukuose, turguose ir parduotuvių lentynose. Ir nors iš moliūgo galima ruošti apkepus, troškinius, blynelius ar net desertus, vėsesniais rudens vakarais sunku pranokti vieną klasiką – tirštą, švelnią ir garuojančią moliūgų sriubą.
Gera žinia ta, kad jai nereikia nei ilgai ruoštis, nei ieškoti įmantrių ingredientų. Moliūgas, svogūnas, česnakas, sultinys ir šlakelis grietinėlės – ir ant stalo galima patiekti sotų šeimos vakarienės patiekalą.
Tačiau nuo to, kokį moliūgą pasirinksite, priklausys ir sriubos skonis bei tekstūra. Daugiau nei dešimtmetį Vilniaus rajone moliūgus auginantis ūkininkas Igoris Miskyvas pasakoja, į ką verta atkreipti dėmesį perkant šviežio derliaus moliūgą ir kaip jį laikyti namuose.
Taip pat skaitykite:
Kreminė moliūgų sriuba, tinkanti rudens vakarienei
Šios sriubos skonis švelnus, tačiau jį lengva pritaikyti pagal savo šeimos pomėgius. Norint sodresnio skonio galima įberti cinamono, muskato riešuto, imbiero ar aitriosios paprikos, o patiekiant sriubą pagardinti skrudintomis moliūgų sėklomis.
Reikės:
- 1,2 kg šviežio moliūgo;
- 1 svogūno;
- 2 česnako skiltelių;
- 750 ml daržovių arba vištienos sultinio;
- iki 250 ml vandens;
- 180 ml grietinėlės;
- druskos;
- šviežiai maltų pipirų;
- žiupsnelio cinamono.
Patiekti taip pat pravers mėgstamų žalumynų, paskrudintų moliūgų sėklų ir traškios duonos.
Kaip paruošti moliūgų sriubą?
Moliūgą perpjaukite, šaukštu išskobkite sėklas ir minkštąją jų dalį. Jei moliūgo žievė kieta, ją nulupkite. Minkštimą supjaustykite maždaug 3–4 cm dydžio gabalėliais.
Svogūną nulupkite ir stambiai supjaustykite, česnaką nulupkite.
Moliūgą, svogūną ir česnaką sudėkite į puodą, užpilkite sultiniu. Jei skysčio atrodo per mažai, įpilkite dalį vandens.
Užvirinkite, sumažinkite kaitrą ir virkite, kol moliūgas visiškai suminkštės. Priklausomai nuo moliūgo veislės ir gabalėlių dydžio, tam paprastai prireiks apie 15–20 minučių.
Puodą nukelkite nuo kaitros ir sriubą elektriniu trintuvu sutrinkite iki visiškai vientisos, kreminės konsistencijos.
Įmaišykite grietinėlę, pagardinkite druska, pipirais ir nedideliu žiupsneliu cinamono. Sriubą dar trumpai pakaitinkite. Jei ji per tiršta, įpilkite šiek tiek sultinio arba vandens.
Pilstykite į dubenėlius ir patiekite su skrudintomis moliūgų sėklomis, žalumynais bei traškia duona.
Koks moliūgas labiausiai tinka kreminei sriubai?
Sriubą galima virti iš daugelio valgomųjų moliūgų veislių, tačiau jų skonis ir konsistencija šiek tiek skirsis.
Sviestinis moliūgas dažnai pasirenkamas tuomet, kai norisi švelnesnės, kremiškesnės ir kiek saldesnės sriubos. Jo minkštimas gana tankus, o pats moliūgas patogus gaminti, nes sėklos susitelkusios apatinėje vaisiaus dalyje.
Muskatiniai moliūgai taip pat vertinami dėl sodraus skonio ir ryškaus minkštimo.
Tuo metu iš didžiųjų įprastų moliūgų galima pagaminti puikią sriubą, tačiau kai kurių jų minkštime gali būti daugiau vandens. Tokiu atveju verdant verta iš pradžių pilti mažiau vandens ar sultinio ir norimą tirštumą reguliuoti sriubą jau sutrynus.
Ūkininkas Igoris Miskyvas savo ūkyje augina ir didžiuosius, ir sviestinius bei muskatinius moliūgus.
Auginu daug daržovių, tačiau moliūgams jaučiu ypatingą simpatiją – kiekvieną rudenį džiaugiuosi sulaukęs gausaus ir ryškaus šviežio derliaus, – pasakoja ūkininkas.
Pasak jo, moliūgai ūkyje nereikalauja itin sudėtingos priežiūros, nors yra jautrūs drėgmės pertekliui ir šalnoms.
I. Miskyvas pabrėžia, kad kalba būtent apie savo ūkio patirtį: per daugiau nei dešimtmetį jo auginamų moliūgų nėra tekę purkšti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis.
Kaip parduotuvėje atpažinti gerą moliūgą?
Jeigu moliūgas bus naudojamas sriubai, dydis nėra pats svarbiausias pasirinkimo kriterijus. Kur kas daugiau pasako jo būklė.
„Renkantis moliūgą parduotuvėje pirmiausia verta įvertinti jo tvirtumą. Jis turi būti kietas, o jeigu moliūgas jau perpjautas, minkštimas turi atrodyti tvirtas, o ne pažliugęs“, – pataria I. Miskyvas.
Renkantis visą moliūgą verta apžiūrėti ir jo žievę. Ji turėtų būti sukietėjusi, be didelių pažeidimų, minkštų ar pradėjusių pūti vietų. Gerai subrendusio moliūgo kotelis taip pat turėtų būti išlikęs.
UC Davis augalininkystės specialistai pažymi, kad gerai subrendę moliūgai pasižymi tvirta, konkrečiai veislei būdinga žieve, o nesubrendę vaisiai laikymo metu greičiau netenka drėgmės ir yra jautresni gedimui.
Vienas paprastas triukas sriubą gali padaryti dar skanesnę
Jeigu turite šiek tiek daugiau laiko, moliūgo nebūtina iš karto virti puode.
Supjaustytą moliūgą galima pirmiausia iškepti orkaitėje.
Kepant jo paviršius apskrunda, išryškėja natūralus saldumas, todėl galutinė sriuba būna sodresnio skonio.
Moliūgo gabalėlius išdėliokite kepimo skardoje, lengvai pašlakstykite aliejumi ir kepkite maždaug 200 °C temperatūroje, kol jie suminkštės, o krašteliai pradės rusti.
Tada moliūgą dėkite į puodą su pakepintu arba šviežiu svogūnu, česnaku ir sultiniu bei baikite ruošti sriubą įprastai.
Skonį dar galima sustiprinti trupučiu imbiero, muskato riešuto, čiobrelių arba keliomis aitriosios paprikos kruopelėmis.
Moliūgo spalva išduoda ir vertingas medžiagas
Ryškiai oranžinė daugelio moliūgų minkštimo spalva atsiranda dėl karotenoidų. Vienas svarbiausių jų – beta karotenas, kurį žmogaus organizmas gali paversti vitaminu A.
USDA duomenimis, moliūguose gausu beta karoteno, o vitaminas A organizmui svarbus, be kita ko, normaliai regėjimo funkcijai.
Tai dar viena priežastis rudenį moliūgą vertinti ne tik kaip sezoninę dekoraciją, bet ir kaip universalų kasdienės virtuvės ingredientą.
Kur laikyti likusį moliūgą?
Jeigu sriubai sunaudojote tik dalį didelio moliūgo, svarbu atskirti dvi situacijas: viso ir jau perpjauto moliūgo laikymą.
VMVT rekomenduoja sveikus, neprapjautus moliūgus laikyti vėsesnėje ir tamsioje vietoje. Supjaustytas ar nuluptas daržoves jau reikėtų laikyti šaldytuve, geriausia uždarame inde.
Jeigu turite tinkamą vėsią patalpą, sveikas ir gerai subrendęs moliūgas gali išsilaikyti gerokai ilgiau. Profesionaliose laikymo rekomendacijose moliūgams nurodoma maždaug 12,5–15 °C optimali temperatūra, o tinkamomis sąlygomis kai kurios veislės gali būti laikomos nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Laikymo trukmė labai priklauso nuo konkrečios veislės, subrendimo ir vaisiaus būklės.
Svarbu moliūgą periodiškai apžiūrėti. Jeigu atsiranda minkštų, drėgnų ar pūti pradėjusių vietų, jo ilgam laikyti nebereikėtų.
Jei liko moliūgo, vien sriuba apsiriboti nereikia
Didelio moliūgo dažnai pakanka ne vienam patiekalui. Likusį minkštimą galima kepti orkaitėje su kitomis daržovėmis, dėti į troškinius, makaronų padažus, košes ar sutrinti į tyrę kepiniams.
Iškeptą ar išvirtą moliūgų tyrę patogu suskirstyti porcijomis ir užšaldyti. Vėliau ji pravers sriuboms, padažams ar kepiniams.
O jeigu norisi vieno paprasto recepto rudens sezonui pradėti, kreminė moliūgų sriuba išlieka sunkiai pranokstama: produktai paprasti, gaminimas nesudėtingas, o garuojantis dubenėlis ypač tinka tada, kai už lango vakarai tampa vis vėsesni.
