Karštą vasaros dieną šaltas arbūzas atrodo vienas geriausių pasirinkimų troškuliui numalšinti. Tačiau kai kurie žmonės jo riekeles prieš valgydami pabarsto nedideliu žiupsneliu druskos. Iš pirmo žvilgsnio toks saldaus vaisiaus ir sūraus prieskonio derinys gali pasirodyti neįprastas, tačiau jis turi logišką paaiškinimą.
Arbūzas suteikia vandens ir šiek tiek kalio, o druskoje esantis natris yra vienas iš elektrolitų, kurių netenkame prakaituodami. Vis dėlto šis derinys nėra stebuklinga priemonė nuo dehidratacijos. Daugumai žmonių per įprastą karštą dieną svarbiausia reguliariai gerti vandenį, o papildomos druskos dažniausiai nereikia.
Kodėl arbūzas tinkamas karštą dieną?
Arbūzas yra vienas vandeningiausių vaisių – maždaug 91 proc. jo masės sudaro vanduo. Jame taip pat yra natūralių angliavandenių ir nedidelis kiekis kalio, o 100 gramų vaisiaus suteikia apie 30 kilokalorijų.
Dėl didelio vandens kiekio arbūzas gali prisidėti prie bendro per dieną gaunamų skysčių kiekio. Be to, vėsus, sultingas ir saldus vaisius karštą dieną dažnai yra patrauklesnis nei sausas ar sunkus užkandis.
Tačiau arbūzas neturėtų visiškai pakeisti geriamojo vandens. Norint suvalgyti tiek arbūzo, kad jis suteiktų didelį kiekį skysčių, kartu būtų gaunama nemažai natūralaus cukraus. Todėl geriausias pasirinkimas – valgyti vaisių kaip užkandį, o vandenį gerti atskirai.
Kodėl per karščius organizmui svarbūs elektrolitai?
Prakaituodamas organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tai mineralai, tarp kurių yra natris, kalis, kalcis ir chloridas. Jie dalyvauja palaikant skysčių pusiausvyrą, nervų veiklą ir raumenų susitraukimus.
Kuo daugiau ir ilgiau žmogus prakaituoja, tuo daugiau skysčių bei natrio gali prarasti. Tai aktualiausia:
- intensyviai sportuojantiems;
- sunkų fizinį darbą karštyje dirbantiems žmonėms;
- ilgai būnantiems saulėje;
- kelias valandas gausiai prakaituojantiems;
- karštyje keliaujantiems ar aktyviai žygiuojantiems.
Atliekant vidutinio intensyvumo veiklą karštyje iki dviejų valandų paprastai pakanka reguliariai gerti vandens. Jeigu gausus prakaitavimas trunka kelias valandas, gali prireikti ir subalansuotų elektrolitų turinčių gėrimų arba maisto.
Kuo naudingas žiupsnelis druskos?
Valgomojoje druskoje yra natrio chlorido. Natris padeda reguliuoti skysčių pasiskirstymą organizme ir yra vienas pagrindinių prakaituojant prarandamų elektrolitų.
Nedidelis žiupsnelis druskos ant arbūzo gali:
- suteikti nedidelį kiekį natrio;
- sustiprinti arbūzo saldumo pojūtį;
- paskatinti suvalgyti vandeningo vaisiaus;
- padėti papildyti druskos kiekį po ilgo ir gausaus prakaitavimo;
- tapti lengvu užkandžiu kartu su geriamu vandeniu.
Po ilgos fizinės veiklos karštyje vanduo ir nedidelis sūrus užkandis gali padėti papildyti tiek skysčius, tiek dalį prarasto natrio. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų rekomendacijose nurodoma, kad esant lengviems karščio sukeltiems negalavimams skysčių ir druskos kartais galima gauti geriant vandenį bei valgant sūrų užkandį.
Tačiau keli druskos kristalai nepaverčia arbūzo visaverčiu elektrolitų tirpalu. Jeigu žmogus gausiai prakaitavo daugybę valandų, vien arbūzo su druska gali nepakakti.
Druska gali sustiprinti arbūzo saldumą
Žiupsnelis druskos dedamas ne vien dėl elektrolitų. Nedidelis druskos kiekis gali sumažinti kartumo pojūtį ir išryškinti saldžius skonius, todėl arbūzas atrodo saldesnis ir sodresnis.
Svarbu vartoti tik labai nedaug druskos. Arbūzas neturėtų tapti aiškiai sūrus. Pakanka kelių smulkių kristalų ant riekelės ar nedidelio dubenėlio supjaustyto vaisiaus.
Jeigu druskos beriama daug, užkandis nebetenka pagrindinio privalumo. Per didelis natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio, atitinkančius maždaug 5 gramus druskos.
Ar sūrus arbūzas troškulį numalšina geriau?
Ne visada. Įprastą karštą dieną, kai žmogus neužsiima ilgai trunkančia fizine veikla ir neprakaituoja itin gausiai, geriamasis vanduo dažniausiai yra geriausias pasirinkimas.
Nedidelis druskos kiekis gali būti naudingesnis žmogui, kuris ilgai dirbo ar sportavo karštyje ir su prakaitu neteko daugiau elektrolitų. Tačiau lengvo ar vidutinio aktyvumo metu papildomi elektrolitai neturi aiškaus pranašumo prieš paprastą vandenį. Jie aktualiausi tada, kai fizinė veikla ir gausus prakaitavimas tęsiasi daug valandų.
Todėl teiginys, kad arbūzas su druska visiems padeda numalšinti troškulį geriau, būtų pernelyg drąsus. Tiksliau sakyti, kad tai gali būti gaivus užkandis, suteikiantis vandens ir truputį natrio.
Kaip teisingai paruošti arbūzą su druska?
Reikės:
- kelių atšaldyto arbūzo riekių;
- vos vieno nedidelio žiupsnelio druskos;
- pasirinktinai – žaliųjų citrinų sulčių;
- kelių mėtų ar bazilikų lapelių.
Arbūzą supjaustykite riekelėmis arba kubeliais. Ant viršaus tolygiai paskirstykite kelis druskos kristalus. Palaukite maždaug minutę – druska šiek tiek ištirps arbūzo sultyse ir išryškins jo skonį.
Norint gaivesnio užkandžio galima įspausti šiek tiek žaliųjų citrinų sulčių ir įdėti mėtų. Vis dėlto per karščius šalia arbūzo reikėtų išgerti ir stiklinę vandens.
Kada papildomos druskos nereikia?
Druskos ant arbūzo nereikia berti vien todėl, kad lauke karšta. Jeigu žmogus ilsisi pavėsyje, reguliariai geria vandens, normaliai valgo ir gausiai neprakaituoja, pakankamai natrio jis dažniausiai gauna su įprastu maistu.
Papildoma druska nebūtina ir tuomet, kai kartu valgomi:
- sūriai;
- mėsos gaminiai;
- duona;
- sūdyti riešutai;
- užkandžiai;
- konservuoti produktai;
- padažai ar pusgaminiai.
Daugelyje kasdienių produktų natrio jau yra nemažai. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad daugelis žmonių suvartoja per daug natrio, o didelė jo dalis gaunama iš perdirbto maisto.
