Vėjas nurimo, langai nebedreba, o kieme mėtosi šakos ir lapų krūvos. Atrodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau dalis audros padarinių išryškėja ne iš karto: vanduo pro pažeistą stogą ar užsikimšusį lietvamzdį gali skverbtis dar kelias dienas. Todėl pirmoji ramesnė diena po audros – geriausias metas apeiti namus ir pažiūrėti, ar niekas nenukentėjo. Gera žinia ta, kad daugumą dalykų galima patikrinti patiems per valandą, be kopėčių ir be meistro.
audra
Savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu.
Pastarieji metai dosnūs karščio rekordų. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, kiekvienas mėnuo nuo 2023-iųjų birželio vis paskelbiamas karščiausiu planetos istorijoje, ir taip jau ištisus metus. Orus kaitinanti klimato kaita pasireiškia ir kitais nemalonumais – audromis, uraganais, potvyniais bei kitomis gamtos stichijomis. Tą matome ir Lietuvoje – dažniau kyla sausros ir audros, kurios pridaro vis daugiau nuostolių.
Klimatologų teigimu, Lietuvoje ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, potvynių ir liūčių – tik daugės, ypač vasaros metu. Tokios gamtos stichijos gali pridaryti įvairios žalos ir gyventojų sveikatai, ir jų turtui. Apie tai, ko tikėtis šiemet ir kaip šioms stichijoms pasiruošti, pasakoja ekspertai....
Sinoptikų duomenimis, šiandien Lietuvoje vėl numatomi audringi orai. Galime sulaukti ir perkūnijos, kuri pasižymi ne tik įspūdingu garsu ir vaizdu, bet ir išaugusia pavojaus tikimybe. Šią vasarą audros jau spėjo padaryti nuostolių už daugiau nei 80 000 Eur. Dalis iš jų – dėl žaibo iškrovų....
Dar visai neseniai elektros generatorius daugeliui asocijavosi su atokiomis sodybomis ar statybų aikštelėmis. Tačiau dažnėjant audroms, stipriems vėjams ir elektros tiekimo sutrikimams, situacija sparčiai keičiasi, o vis daugiau namų savininkų svarsto, kokia generatoriaus galia jiems iš tikrųjų reikalinga.
Nuo vakar Lietuvą siaubiantis gūsingas vėjas šalies gyventojams atnešė penkiaženklius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, automobiliams, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Kai nuostoliai vis auga, ekspertai įvardija žalą ir dalinasi patarimais, kaip elgtis nukentėjus.
Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje maždaug 400 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Dingo ir elektra. Tokiais atvejais gelbsti namuose esantys energijos kaupikliai, kurie kaupia ir „saugo“ elektros energiją vėlesniam naudojimui.
Vėtros „Otas“ padaryti nuostoliai siekia beveik 50 tūkst. eurų – apgadinti namai, transporto priemonės ir šiltnamiai. Sužinokite daugiau apie žalą ir kompensacijas.












