Lėtai, bet sparčiais žingsniais atėjo ilgai lauktas pavasaris su saulės šiluma, rasos lašeliais, sodria lapų žaluma bei spalvingais žiedais. Dabar pats laikas sodinti dekoratyvinius augalus, gražinti sodybą.
Sklypo suskirstymas zonomis. Norint lengviau ir geriau sutvarkyti sklypą jį reikia suskirstyti į zonas. Pagrindinės zonos yra dekoratyvinė: reprezentacinė, ramaus bei aktyvaus poilsio ir ūkinė: sodas, daržas, kompostas, ūkiniai pastatai.
Dekoratyvinė zona puošia sklypą. Reprezentacinė sklypo dalis dažniausiai rengiama sklypo fasadinėje pusėje. Ji turėtų būti santūri, neperkrauta gėlėmis ir dekoratyviniais krūmais bei medžiais, vyrauti gerai prižiūrima veja.
Aktyvaus poilsio zonoje pastatomi sportiniai įrenginiai jaunimui, vaikams bei šeimininkams.
Ramaus poilsio zona skirta sodybos šeimininkų poilsiui. Joje daugiau želdinių, apribotų erdvių. Svarbiausia – neužsodinti viso sodybos ploto augalais. Būtina palikti erdvės, iš jos bus geriau matomi visi pakraščiuose esantys augalų deriniai. Mažuose žemės slypuose formuojama viena erdvė, o didesniuose gali būti kelios susisiekinčios erdvės.
Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Reljefo, augalų bei vandens telkinio visuma kiekvieną ramina ir atgaivina.
Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Neabejotinas kalvoto reljefo privalumas – didesnis kalnuoto peizažo įspūdis, kurį gali dar labiau padidinti alpinariumas.
Šiuos gėlynus rengti europiečiai pradėjo, perėmę kinų ir japonų patirtį. Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų. Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai atsitiktiniais augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien kalnų arba vadinamuosius alpinius augalus. Žodis alpės – reiškia kalnus. Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais – vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų – tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai – tai rokariumai. Pagal savo sodybos reljefą išsirinkite jums tinkamą alpinariumo rūšį ir sukurkite savo kieme akmenų ir augalų derinį.
Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo. Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti alpinariumą nėra sunku. Esantis, kad ir nedidelis reljefas labai pagyvina aplinką. Formuojant šlaitus suteikite natūralaus kalnelio formą. Toks šlaitas ne tik natūraliau, gražiau atrodo, bet yra dėkingas augalams išdėstyti.
Tačiau tai padaryti lygioje vietoje yra žymiai sunkiau: reikia atsigabenti žemės, akmenų. Lygioje vietoje esanti akmenuota kalvelė atrodo nenatūraliai, išsiskiria iš aplinkos. Kad čia ji atrodytų natūraliau (jei yra vietos) iškaskite daubą tvenkinėliui, o žemes supilsite ir turėsite kalvelę.
Lygioje vietoje įrengiant kalnelį, šalia pagrindinio alpinariumo galite įrengti dar vieną ar kelis mažus lydinčiuosius 2-5 akmenų, alpinariumų fragmentus. Toks pasikartojimas padeda geriau suderinti šį gėlyną su aplinka ir atrodo natūraliau.
Alpinariumo įrengimas. Pažymėkite aikštelės plotą – būsimą alpinariumą. Jis turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: ne per mažas ir ne per didelis esamoje erdvėje, kur galima būtų jį apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją. Pažymėtoje vietoje nukaskite velėną, išrinkite piktžolių šaknis, akmenis. Jei tai šlaitas, pagalvokite ar norite šiek tiek ar daugiau pakeisti formą: paaukštinti, ar priešingai nukasti šlaitelį. Jei tai lygi vieta ir yra pakankamai vietos: iškasti baseinėlį ir supilti kupstelį, jei mažiau tai įrengti tik kupstelį su jų fragmentais.
Jei sklypelis nuokalnėje ir priesmėlio dirva, specialaus drenažo įrengti nereikia, tik pagerinkite laidžia, derlinga žeme, jei tai priemolio ar molio – būtinai įrenkite. Ant suformuotos kalvelės pilkite 10 cm stambaus žvyro ar skaldos sluoksnį, ant jo – 5 cm stambiagrūdžio smėlio ir ne mažiau kaip 10-15 cm paruošto žemių mišinio iš: velėninės, lapinės ir smėlio (1:1:0,5) arba velėninės, smėlio ir durpių (2:1:1).
Alpinariumo pagrindas – akmenys bei akmeninės sienutės. Alpinariumo pagrindą sudarykite iš didelių riedulių, dažnai pasitaikančiųjų laukuose ar iš akmeninėmis sienutėmis (kur statesnis nuolydis) sutvirtintų šlaitų. Akmenys alpinariume ir sienutėje turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsumą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai daugiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai – išsiskiria iš visumos ir ryškiau matomi. Ir vieni, ir kiti gražiai atrodo, rinkitės pagal galimybes. Alpinariumams panaudokite didesnius, stambesnius akmenis, geriau jų turėkite mažiau, negu daug mažų akmenų.
Geriausiai derinasi želdyne neaukštos sienutės iki 80 cm aukščio iš natūralaus akmens. Atraminei sienutei, kaip ir alpinariumui, dažniausiai naudojami stambesni akmenys. Sienutės kontūras, taip pat, ir akmenų išdėstymas joje gali būti laisvesnis ar taisyklingesnis. Kuo laisvesnė kompoczicija, tuo artimesnė alpinariumui. Akmenis sienutėje išdėstykite pagal šlaito nuolydį.
Akmenų išdėstymas. Pirmiausia išdėstykite didžiausius akmenis alpinariumo apatinėje dalyje. Išsirinkite patį didžiausią ir įdomiausią. Jis bus pagrindinis apatinėje eilėje. Iškaskite duobutę, kiek didesnę, platesnę už akmens pagrindą ir į ją perkelkite akmenį. Aplink gerai apiberkite žemėmis, jas suspauskite, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai – tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Šalia jų priderinkite kelis mažesnius.
Visus akmenis sustatykite taip, kad atrodytų įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3 –1/2). Dauguma akmenų išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus grupelėmis, kitus – pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau. Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis.
Alpinariumuose geriau tinka juostuoti, briaunuoti, pailgi akmenys, o apvalūs prie vandens telkinių: upelių, baseinėlių.
Įrenkite takelius, laiptelius. Didesniuose alpinariumuose įrenkite truputį vingiuojančius takelius, praėjimus, kad galėtumėte iš aukštai apžvelgti augalus. takus išklokite plokščiais akmenimis, statesnėse vietose įrenkite netaisyklingų formų akmenų laiptelius. Laiptelių akmenys dedami panašia tvarka kaip ir alpinariume. Kadangi lauko akmenys vienodi nebūna, apatinėms pakopoms imkite stambiausius, o viršutinėms – mažiausius. Juos darykite ne stačia linija, o vingiuojnčius. Jie atrodys natūraliai ir neišsiskirs iš aplinkos. Atraminės sienutės ir laiptai gali natūraliai pereiti į alpinariumą. Geriausiai atrodo kaip jie būna iš vienos rūšies ir tinkamų atspalvių akmenų. Alpinariumo viršuje laiptai gali pereiti į takelį.
Alpinariumas lygioje vietoje. Geriausia vieta vejoje. Užsižymėkite vejoje būsimo alpinariumo plotą. Nukaskite velėną ir perkaskite žemę. Jei reikia įrenkite drenažą, o ant viršaus užpilkite paruošto žemių mišinio. Alpinariumo aukštis apie 0,5 m, aukštesnio nereikia, nes atrodys nenatūraliai. Akmenis sudėkite tik horizontaliai, vertikaliai statyti netinka. Augalus sodinkite daugiausia smulkesnius ir žemesnius, nes alpinariumas bus matomas iš visų pusių. Žemiau pasodinkite tik kelis didesnius augalus taip, kad neužstotų aukščiau pasodintų smulkesnių. Gražiai atrodo, kai į šį alpinariumą veda akmenimis grįstas takelis.
Mulčiuokite skalda. Kai sudėsite visus akmenis ir pasodinsite augalus, alpinariumo šlaitus ir apie augalus galite užpilti skalda. Akmenys ir skalda turi derėti savo spalva. Geriausia tinka: rusva, pilkšva. Kontrastingos labai šviesios ar tamsios spalvos netinka. Sėkmės ir fantazijos, savo kiemely kuriant alpinariumą.
