Sodyba Anglijoje, tapusi stilingais ir jaukiais jaunos šeimos namais, skaičiuoja jau penkis šimtmečius. Apleistą ir likimo valiai paliktą statinį šeimininkai atnaujino savomis rankomis. Šiandien svečius jie priima nostalgišką kaimišką dvasią išlaikiusiame, tačiau šiuolaikiškai patogiame užmiesčio name.
Objekto dosjė:
Tipas – renovuotas mansardinis kaimo sodybos pastatas.
Plotas – apie 150 kv.m.
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys, virtuvė, miegamasis, prieškambaris pirmajame aukšte, poilsio zona mansardoje.
Gyventojai – dviejų asmenų šeima.
Projekto autoriai – šeimininkai.
Iki renovacijos senoji sodyba neturėjo nuolatinių gyventojų – tai buvo nuolat nuomojamas pastatas, keliaujantis iš rankų į rankas. Laikui bėgant neremontuojamas namas pamažu ėmė griūti ir tapo visiškai apleistas, ypač daug problemų kėlė besikaupianti drėgmė. Kad sodybos pastatas atitiktų bent minimalius gyventojų poreikius, renovacijai prireikė daug laiko: naujieji savininkai norėjo įsikurti moderniuose ir patogiuose namuose, todėl projekto įgyvendinimas truko kur kas ilgiau nei planuota. Tačiau rezultatas vertas kiekvienos statybų aikštelėje praleistos dienos – dabar šviesios ir jaukios erdvės nė iš tolo neprimena pelėsiais apaugusių tamsių ir apgriuvusių patalpų. Dar pirmąją apžiūros dieną, kai pora lankėsi visai suklypusiame namelyje, jie pastebėjo statinio privalumus – būsimus šeimininkus sužavėjo aukštos lubos, masyvios medinės sijos ir tai, kad prie namo prijungta klėtis. Renovacijos metu atrasta dar viena istorinė detalė – senas akmeninis židinys, papuošęs mansardą.
Interjere vyrauja natūralių balkšvų ir rusvų žemės atspalvių koloritas, stilistiškai sušildytas medžio faktūra ir pagyvintas jūros mėlio akcentais.
Kad šviesios erdvės neatrodytų nykiai, šeimininkai paviršiams rinkosi skirtingas medžiagas: medį, skaldytus akmenis, faktūrinį tinką, plieną ir blizgią keramiką.
Svetainėje įrengtos kelios atskiros pasisėdėjimo zonos, orientuotos į pagrindinį kambario tašką – tarsi su siena susiliejantį didelį židinį. Jo nišoje atsirado tamsi senovinė krosnelė, o greta suprojektuota vieta laikyti malkoms, tapusiomis papildoma dekoro detale.
Atsvara natūralumui ir šviesiam koloritui – griežtos linijos ir tamsūs akcentai – minimalistinio dizaino šviestuvai ar skaidytas kvadratėliais veidrodis.
Naujam gyvenimui prikeltą sodybą šeimininkai vadina „pasidaryk pats“ projektu: patys klijavo plyteles, klojo grindis, gamino duris, lentynas, langines ir kai kuriuos baldus. Profesionalus jie samdė tik tinkavimo darbams ir akmeninių sienų renovacijai. Iššūkiu tapo seno pastato nelygumai – kadangi pastatas statytas apytikriai prieš penkis šimtus metų, apie tiesias linijas ir taisyklingas formas nė negalėjo būti kalbos.
Teko paplušėti ir įvedant elektrą bei įrengiant vamzdžius vandeniui – akmeninių namo sienų storis siekia metrą. Norėdama išlaikyti kuo daugiau autentikos, pora nusprendė neslėpti akmeninių sienų: jos tapo išskirtine kambarių detale, padiktavusia kaimiško stiliaus kryptį. Taip pat atnaujintos senos sijos, židinių angos ir kiti elementai. „Įrengdami namus išmokome ne tik naujų darbų, bet ir kaip išsaugoti tai, kas sena, suderinus su nauja. Tai ypač svarbu šiandieniniame pasaulyje, kur vartojimas auga kasdien, o nauji daiktai jau po pusmečio tampa nebeaktualūs“, – sako šeimininkai.
Namų interjerui pora nesamdė dizainerio, kūryba užsiėmė pati šeimininkė. Pasak jos, skirstant erdves zonomis, dėliojant bendrą stilistinį vaizdą ir akcentus, labai svarbu atsižvelgti į natūralios šviesos šaltinius, aplinką ir pastato istoriją.
Labiausiai šeimininkams patiko darbuotis virtuvėje. Nors čia vyrauja kaimiškas stilius, šiuolaikiškumo virtuvės zonai suteikia tamsiai mėlyna spintelių spalva ir minimalistinės žalvario rankenėlės.
Virtuvėje sumontuotos „Ikea“ spintelės, tačiau šeimininkai jas perdarė – pritaikė savo erdvės planavimui ir perdažė. Tamsią spalvą jie pasirinko norėdami daugiau modernumo ir atsvaros šviesioms sienoms bei grindims.
Šviesus koloritas pasirinktas kaip tinkamiausias, kad spalvos neužgožtų unikalių namo elementų ir leistų jiems atsiskleisti. Nors ryškių spalvinių sprendimų atsisakyta, nė viena namų zona neatrodo nyki – čia karaliauja apgalvotai parinktos skirtingos medžiagos, intrigą kuriančios faktūromis ir tekstūromis. Ant beicuotų medinių grindų patiesti ilgesnio plauko balkšvi kilimėliai, gausu pintų krepšelių ir pufų, nedidelių keramikos dirbinių ir kukliai spindinčių metalinių detalių. Interjere jaukumą skleidžia natūralaus medžio baldai, lovas, sofas ir kitas sėdimąsias zonas puošiantys lino ir drobės apklotai bei dekoratyvinės pagalvėlės. Dekoruodama namus, šeimininkė sako atradusi vienspalvio sluoksniavimo techniką, kai interjero detalių dėliojama daugiau, tačiau jos parenkamos vienodų ar panašių atspalvių. Tokiu būdu tam tikroms zonoms suteikiamas papildomas gylis, tačiau išvengiama netvarką kuriančio chaoso.
Poros miegamajame tvyro rami ir atpalaiduojanti nuotaika, čia nėra ryškių akcentų, visos detalės parinktos remiantis niuansų derme. Jaukumo kambariui suteikia pinti krepšeliai, daug natūralaus medžio, lininė patalynė ir interjero detalių sluoksniavimas.
Ieškant pusiausvyros tarp autentikos ir šiuolaikiškumo, kambariuose subtiliai išryškintos senovinės detalės, suteikiančios interjerui savito charakterio.
Strategiškai išdėliojus veidrodžius, kurie atspindi pro nedidelius langus plūstančią šviesą, patalpose atsirado daugiau natūralaus apšvietimo.
Kad namas neprarastų istorinio žavesio, parinkti užmiesčio stiliui būdingi dalyto stiklo langai ir durys, o medis dažytas šviesiai – taip sukurtas Provanso įspūdis.
Šeimininkai neslepia, kad įrengdami namus priėmė nemažai skubotų pasirinkimų ir mokėsi iš savo klaidų, tačiau galiausiai atrasti sprendimai teikė neapsakomą džiaugsmą. Kai renovacijos darbai įsibėgėjo ir persikėlė į vidų, pora kotedže apsigyveno: „Tai buvo geriausias sprendimas. Nors gyvenome be patogumų, nuolat sukiodamiesi namuose suvokėme, kokios turėtų būti erdvės, koks išplanavimas mums patogiausias, supratome, kokiuose namuose norime pabusti ir kokiuose užmigti. Retas kuris gali sau leisti įsirengti namus tokiu būdu. Tai tam tikra prabanga, nes procesas atima daug laiko, darbai vyksta lėtai ir vargina, bet mums tai padėjo susikurti „išjaustas“ erdves.“ Pora sodybą įsigijo iš pradžių ketindama ją atnaujinti ir parduoti, dabar džiaugiasi naujais namais ir apie jų keitimą nebegalėtų nė pagalvoti.
Namuose esantys židiniai paversti stilingomis nišomis, juose – nedidelės krosnelės, suteikiančios ir šilumos, ir jaukią liepsnos šviesą. Mansardiniame aukšte esantis židinys papildomai dekoruotas senovinio stiliaus žvakidėmis, o malkos tvarkingai laikomos žurnalams skirtame krepšelyje.
Šviesus koloritas pasirinktas apgalvotai, kad spalvos neužgožtų unikalių namo elementų ir leistų jiems atsiskleisti.
Kaip ir kituose kambariuose, mansardoje sukurta rami erdvė, daug dėmesio čia skirta mažoms detalėms – nuo dekoro smulkmenų iki kompozicijų.
Dekoruodama namus, šeimininkė pritaikė vadinamąją vienspalvio „sluoksniavimo“ techniką – kai dekoracijos dėliojamos viena ant kitos sluoksniais, taip kuriant faktūrišką ir jaukų įspūdį: ją galima pamatyti ir miegamajame, ir mansardiniame aukšte ar valgomajame.
Peržvelkite visą interjerą nuotraukų galerijoje:
