Terasa turėtų būti vieta, kurioje galima ramiai pusryčiauti, ilsėtis ar vakaroti su šeima. Tačiau atsipalaiduoti sudėtinga, kai priešais matyti kaimynų langai, balkonas ar judri gatvė. Aukšta tvora ne visada atrodo jaukiai, todėl privatumo problemą galima išspręsti augalais. Tinkamai pasirinkti jie per keletą sezonų suformuos žalią sieną, sumažins vėją ir suteiks terasai daugiau jaukumo.
Gyva augalų uždanga dažnai atrodo gerokai natūraliau nei aklina medinė ar metalinė tvora. Be to, ji keičiasi kartu su metų laikais, slopina aplinkos triukšmą, sulaiko dalį dulkių ir sukuria malonesnį mikroklimatą.
Vis dėlto prieš skubant į medelyną svarbu nuspręsti, kokio privatumo iš tiesų reikia. Vieniems būtina, kad terasa būtų paslėpta visus metus, kitiems užtenka žalios uždangos nuo gegužės iki spalio, kai lauke praleidžiama daugiausia laiko.
Prieš renkantis augalus svarbu atsakyti į keturis klausimus
Ar privatumo reikia ir žiemą?
Jeigu kaimynų langai į terasą žvelgia ištisus metus, verta rinktis visžalius augalus – tujas, kai kuriuos bambukus arba kelių rūšių mišrią gyvatvorę. Lapus metantys augalai vasarą gali suformuoti puikią sieną, tačiau žiemą jų šakos liks gerokai skaidresnės.
Tiesa, kai kurios lapuočių gyvatvorės, pavyzdžiui, skroblų, dalį parudavusių lapų išlaiko iki pavasario. Todėl jos gali suteikti daugiau privatumo ir šaltuoju sezonu.
Kiek vietos galima skirti augalams?
Nedideliame kieme plati, kelių metrų gylio gyvatvorė gali užimti per daug naudingo ploto. Tokiu atveju praktiškesnis pasirinkimas – siaura atrama su vijokliais, reguliariai karpoma gyvatvorė arba dideliuose vazonuose auginami bambukai.
Didesniame sklype galima formuoti laisvai augančią kelių rūšių augalų juostą. Ji atrodys natūraliau, tačiau bus platesnė už taisyklingai karpomą gyvatvorę.
Koks terasos apšvietimas?
Saulėtoje vietoje gerai jausis tujos, ligustrai, miskantai ir daugelis vijoklių. Daliniame pavėsyje galima sodinti skroblus ar Fargesia genties bambukus. Labai sausoje ir tamsioje vietoje augalų pasirinkimas tampa ribotesnis, todėl pirmiausia gali tekti pagerinti dirvožemį arba įrengti laistymo sistemą.
Kokio aukščio uždangos reikia?
Kartais visiškai nebūtina sodinti keturių metrų aukščio gyvatvorės. Atsisėdus terasoje kaimynų žvilgsnius gali užstoti ir 1,8–2 metrų aukščio augalai.
Prieš sodinant verta atsisėsti į įprastą vietą terasoje ir tiksliai įvertinti, kuriame aukštyje matomi kaimynų langai. Taip galima išvengti situacijos, kai pasodinami pernelyg aukšti, sunkiai prižiūrimi augalai.
1. Vakarinė tuja „Brabant“ – greitas ir visžalis sprendimas
Vakarinė tuja ‘Brabant’ yra vienas dažniausiai pasirenkamų augalų, kai norima palyginti greitai suformuoti visus metus žaliuojančią gyvatvorę. Šios tujos auga sparčiai, gerai pakenčia formavimą ir, tinkamai karpomos, sukuria tankią žalią sieną.
‘Brabant’ veislė ypač tinka ten, kur privatumo reikia ne tik vasarą, bet ir žiemą. Ji gali būti sodinama išilgai sklypo ribos arba tik vienoje strateginėje vietoje – priešais kaimynų langus.
Tujos geriausiai auga derlingoje, vandeniui laidžioje žemėje. Joms nepatinka ilgai užmirkęs dirvožemis. Taip pat svarbu neleisti augalams išdžiūti pirmaisiais metais po pasodinimo. RHS ‘Brabant’ apibūdina kaip greitai augančią, pavėsį toleruojančią ir gyvatvorėms tinkamą visžalę tują.
Privalumai:
- žaliuoja visus metus;
- gana greitai suformuoja aukštą uždangą;
- lengvai karpoma ir formuojama;
- tinka siauresniems sklypams.
Į ką atkreipti dėmesį?
Tujų negalima ilgai palikti nekarpytų, o vėliau drastiškai trumpinti iki senos, plikos medienos – tokiose vietose žaluma gali nebeatsinaujinti. Gyvatvorę geriau formuoti palaipsniui, kasmet patrumpinant jauną prieaugį.
Karštomis ir sausomis vasaromis tujas būtina gausiai laistyti. Paviršinis kasdienis žemės sudrėkinimas mažai naudingas – vanduo turi pasiekti gilesnius šaknų sluoksnius.
2. Paprastasis ligustras – tanki ir greitai užsipildanti gyvatvorė
Ligustras – klasikinis gyvatvorių augalas, vertinamas dėl tankaus šakojimosi ir gebėjimo atželti po karpymo. Jis tinka tiek taisyklingoms, formalioms gyvatvorėms, tiek laisvesnei žaliai sienai.
Paprastasis ligustras gali būti lapus metantis arba pusiau visžalis. Švelnesnėmis žiemomis dalis lapų ant šakų išlieka ilgiau, tačiau per stiprius šalčius augalas gali visiškai numesti lapiją.
Ligustrai gali augti saulėje ir daliniame pavėsyje, nėra itin išrankūs dirvožemiui, jeigu jis neužmirksta. Kad gyvatvorė išliktų tanki ir tvarkinga, ją paprastai tenka kirpti kelis kartus per augimo sezoną. RHS rekomenduoja paprastojo ligustro gyvatvores karpyti du kartus vasarą.
Privalumai:
- greitai leidžia naujus ūglius;
- gerai pakenčia karpymą;
- gali augti ir nevisiškai saulėtoje vietoje;
- iš jo galima suformuoti palyginti siaurą gyvatvorę.
Į ką atkreipti dėmesį?
Nekarpomas ligustras vasarą gali žydėti baltais žiedais, o vėliau užmegzti tamsias uogas. Jos dekoratyvios, tačiau augalo dalys yra kenksmingos suvalgius, todėl šeimoms su mažais vaikais ligustrą reikėtų sodinti apgalvotai.
Norint maksimaliai tankios sienos, svarbu augalus formuoti nuo pat jaunystės. Jeigu leidžiama jiems augti tik į aukštį, gyvatvorės apačia ilgainiui gali išretėti.
3. Paprastasis skroblas – natūraliai atrodanti ir šalčiui atspari siena
Skroblas ypač tinka tiems, kuriems nepatinka vienoda spygliuočių siena. Jo lapai pavasarį būna gaiviai žali, vasarą suformuoja tankią lają, o rudenį nusidažo gelsvai ir rudai.
Nors skroblas yra lapuotis, taisyklingai karpomoje gyvatvorėje dalis parudavusių lapų gali išsilaikyti iki pavasario. Dėl to uždanga žiemą lieka tankesnė nei daugelio kitų lapuočių krūmų. RHS skroblą rekomenduoja formalioms gyvatvorėms ir nurodo, kad išlikę rudi lapai gali suteikti privatumo šaltuoju sezonu.
Skroblas vertingas ir tuo, kad gali augti sunkesnėje, molingoje žemėje. Įsitvirtinęs jis yra atsparus, ilgaamžis ir gerai reaguoja į karpymą.
Privalumai:
- atrodo natūraliau už tujų sieną;
- tinka Lietuvos klimatui;
- gerai pakenčia formavimą;
- dalį lapų gali išlaikyti per žiemą;
- tinka ir sunkesnei dirvai.
Į ką atkreipti dėmesį?
Pirmaisiais metais po pasodinimo skroblus reikia reguliariai laistyti. Taip pat nereikėtų skubėti leisti gyvatvorei kilti į norimą galutinį aukštį. Ankstyvas šoninių ir viršutinių ūglių patrumpinimas skatina augalą šakotis nuo apačios.
Skroblų gyvatvorė gražiausiai atrodo, kai jos apačia paliekama šiek tiek platesnė nei viršus. Tokia forma leidžia saulės šviesai pasiekti apatines šakas ir sumažina jų išplikimo riziką.
/ Shutterstock
4. Fargesia bambukai – šiuolaikiškas ekranas mažai terasai
Bambukai gali sukurti lengvą, judančią ir šiuolaikiškai atrodančią žalią sieną. Tačiau renkantis bambuką labai svarbu nesusigundyti agresyviai šakniastiebiais plintančiomis rūšimis.
Prie terasos saugiau rinktis kerais augančius Fargesia genties bambukus. Jie nesudaro tokių ilgų požeminių atžalų kaip plintančios bambukų rūšys. RHS taip pat rekomenduoja privatumui rinktis kerus formuojančias rūšis ir įspėja, kad plintantys bambukai gali prasiskverbti į kaimyninius sklypus.
Lietuvos sąlygoms verta ieškoti kuo atsparesnių šalčiui veislių, pavyzdžiui, Fargesia nitida grupės augalų. Šios rūšies bambukai yra visžaliai, formuoja tankų kerą ir gali užaugti maždaug iki 2,5–4 metrų.
Privalumai:
- išlieka žali ir žiemą;
- tinka modernaus stiliaus terasoms;
- neužima tiek vietos, kiek plati laisvai auganti gyvatvorė;
- gali būti auginami dideliuose vazonuose;
- lapai maloniai juda vėjyje.
Į ką atkreipti dėmesį?
Bambukams nepatinka visiškai išdžiūvusi dirva. Vazonuose augančius augalus vasarą gali tekti laistyti labai dažnai, o žiemą svarbu apsaugoti šaknų gumulą nuo stipraus įšalo.
Nors Fargesia bambukai laikomi keriniais, perkant būtina patikrinti tikslų botaninį pavadinimą. Vien užrašo „dekoratyvinis bambukas“ nepakanka – po juo gali slėptis ir agresyviai plintanti rūšis.
5. Didysis miskantas – aukšta sezoninė uždanga
Jeigu terasoje privatumo labiausiai reikia vasarą ir ankstyvą rudenį, puikus pasirinkimas gali būti didysis miskantas – Miscanthus × giganteus. Tai aukšta dekoratyvinė žolė, kuri kiekvieną pavasarį pradeda augti iš naujo, o vasaros antroje pusėje suformuoja tankią aukštų stiebų sieną.
Tinkamomis sąlygomis didysis miskantas gali pasiekti apie 3 metrus ar daugiau, todėl puikiai paslepia terasą nuo aukščiau esančių kaimynų langų. RHS jį išskiria tarp aukštų dekoratyvinių žolių, tinkamų ekranams formuoti.
Privalumai:
- per vieną sezoną užaugina aukštus stiebus;
- atrodo lengvai ir natūraliai;
- suteikia terasai judesio;
- tinka moderniems bei natūralistiniams želdynams;
- nudžiūvę stiebai išlieka dekoratyvūs ir žiemą.
Į ką atkreipti dėmesį?
Pavasarį miskantus reikia nukirpti beveik iki žemės, todėl pirmąją sezono dalį jie neužtikrina privatumo. Tanki uždanga susiformuoja augalui ūgtelėjus.
Dėl šios priežasties miskantą geriausia derinti su tvora, medinėmis vertikaliomis lentelėmis arba žemesniais visžaliais krūmais. Tokia kompozicija suteiks bent dalinį privatumą pavasarį, o vasarą taps beveik nepermatoma.
Miskantui reikalinga saulėta vieta ir pakankamai drėgmės, ypač kol augalas įsitvirtina. Pavėsyje stiebai gali būti žemesni ir retesni.
6. Penkialapis vinvytis – greitas sprendimas tvorai ar ažūrinei sienelei
Kai sklype nėra vietos plačiai gyvatvorei, privatumo ekraną galima suformuoti vertikaliai. Tam tinka penkialapis vinvytis, dažnai vadinamas laukine vynuoge.
Tai itin stipriai augantis vijoklis, galintis greitai apželdinti tinklinę tvorą, pergolę, groteles ar specialiai įrengtą atramą. Rudenį jo lapai nusidažo ryškiais raudonais ir oranžiniais atspalviais.
Penkialapis vinvytis gali augti saulėje, daliniame pavėsyje ir pavėsyje, prisitaiko prie įvairių dirvožemių ir ilgainiui gali pasiekti daugiau kaip 12 metrų aukštį. Dėl tokio augumo jį būtina reguliariai kontroliuoti.
Privalumai:
- greitai apželdina didelį paviršių;
- nereikalauja plačios sodinimo juostos;
- įspūdingai atrodo rudenį;
- gali augti ne tik saulėje;
- tinka pergolėms, ažūrinėms sienelėms ir tvoroms.
Į ką atkreipti dėmesį?
Vinvytis yra lapus metantis augalas, todėl žiemą privatumo beveik nesuteiks. Be to, jo negalima palikti augti nekontroliuojamai prie stogo, lietvamzdžių, langų ar kitų konstrukcijų.
Geriausia jį auginti ant atskiros, tvirtos atramos, kurią būtų galima lengvai apžiūrėti ir prižiūrėti. Prie silpnos tinklinės tvoros suaugusio augalo masė ilgainiui gali tapti per didelė.
7. Paprastasis apynys – privatumas dar tą pačią vasarą
Apynys – vienas greičiausiai per sezoną užaugančių vijoklinių augalų. Pavasarį jo ūgliai pasirodo iš žemės, o vasarą gali užkopti į kelių metrų aukštį ir tankiai apželdinti vertikalią atramą.
Tai geras pasirinkimas, kai norima greito, bet sezoninio privatumo. Apynį galima auginti prie pergolės, terasos šono, tinklo ar ištemptų virvių. RHS duomenimis, dekoratyvinės apynio veislės gali pasiekti 4–8 metrų aukštį.
Privalumai:
- labai greitai auga;
- tankiai apželdina vertikalias atramas;
- rudenį subrandina dekoratyvias spurgeles;
- kasmet galima lengvai atnaujinti visą uždangą;
- neužima daug vietos prie žemės.
Į ką atkreipti dėmesį?
Vėlyvą rudenį apynio antžeminė dalis nunyksta, todėl žiemą augalas privatumo nesuteiks. Pavasarį seni stiebai nukerpami, o nauji ūgliai vėl pradeda augti nuo žemės.
Apynys taip pat gali plisti požeminėmis atžalomis, todėl mažoje erdvėje jo augimą verta riboti arba auginti dideliame inde. Atrama turi būti tvirta – vešlus, po lietaus sušlapęs augalas tampa gana sunkus.
Kaip privatumo sulaukti greičiau?
Net greitai augantis augalas pirmą savaitę po pasodinimo nesukurs tankios žalios sienos. Tačiau rezultatą galima paspartinti keliais būdais.
Derinkite augalus su laikina konstrukcija
Kol gyvatvorė auga, galima pastatyti ažūrinę medinę sienelę, įtempti dekoratyvinį tinklą arba pritvirtinti nendrinį skydą. Augalai palaipsniui konstrukciją apželdins, o privatumas bus užtikrintas iš karto.
Aklina siena ne visada yra geriausias pasirinkimas vėjuotoje vietoje. Pusiau pralaidi konstrukcija sumažina vėjo greitį švelniau ir nesukuria tokių stiprių sūkurių kaip visiškai vientisa kliūtis.
Sodinkite ne visą sklypo perimetrą, o tik probleminėje vietoje
Jeigu į terasą matoma tik pro vieną kaimynų langą, nereikia apsodinti visos sklypo ribos. Kartais užtenka trijų aukštų bambukų dideliuose vazonuose, nedidelės skroblų grupės arba kelių metrų pločio pergolės su vijokliu.
Toks sprendimas kainuos mažiau, augalus bus paprasčiau prižiūrėti, o kiemas neatrodys uždaras iš visų pusių.
/ Shutterstock
Nemanykite, kad kuo tankiau pasodinsite, tuo greičiau gausite gyvatvorę
Per tankiai susodinti augalai konkuruoja dėl vandens, šviesos ir maisto medžiagų. Iš pradžių eilė gali atrodyti pilnesnė, tačiau vėliau augalai gali silpti, ruduoti ar plikti.
Sodinimo atstumą reikėtų parinkti pagal konkrečią rūšį, veislę ir įsigytų sodinukų dydį. Bendrose gyvatvorių sodinimo rekomendacijose dažnai nurodomi maždaug 30–60 cm tarpai, tačiau didesniems augalams ar laisvai augančioms gyvatvorėms gali reikėti gerokai daugiau vietos.
Pirmaisiais metais nepagailėkite vandens
Naujai pasodintų augalų šaknys dar nėra pasiekusios gilesnių dirvos sluoksnių. Net trumpa sausra gali sustabdyti augimą, nudžiovinti jaunus ūglius arba visą augalą.
Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, nei kasdien tik sudrėkinti žemės paviršių. Aplink augalus verta paskleisti mulčio sluoksnį, kuris padės dirvai ilgiau išlaikyti drėgmę.
Mulčias neturėtų liesti paties kamieno ar stiebų – aplink juos reikia palikti nedidelį tarpą.
Formuokite gyvatvorę nuo pat pradžių
Daugelis žmonių jaunų augalų nekarpo, nes nori, kad jie kuo greičiau pasiektų reikiamą aukštį. Tačiau tuomet augalai dažnai tampa aukšti, bet reti.
Tinkamas jaunų šoninių ūglių trumpinimas skatina šakojimąsi ir padeda suformuoti tankią gyvatvorę nuo pat žemės. Lapuočių gyvatvorėms ankstyvas formavimas ypač svarbus, o visžaliams augalams pirmaisiais metais paprastai trumpinami išsikišę šoniniai ūgliai.
Prieš karpant pavasarį ar vasarą būtina patikrinti, ar gyvatvorėje nėra paukščių lizdų.
Kurį augalą pasirinkti?
Jeigu privatumo reikia visus metus, praktiškiausi pasirinkimai būtų tujos arba šalčiui atsparūs keriniai Fargesia bambukai.
Jeigu norisi natūraliai atrodančios klasikinės gyvatvorės, verta rinktis skroblus arba ligustrus.
Jeigu privatumo reikia daugiausia vasaros sezonu, terasą greitai paslėps didysis miskantas, apynys arba penkialapis vinvytis.
Mažai erdvei geriausiai tinka vertikalus ekranas su vijokliais arba dideliuose vazonuose auginami keriniai bambukai. Didesniame sklype galima derinti kelias rūšis – pavyzdžiui, visžalių augalų pagrindą papildyti miskantais ir vijokliais.
Geriausias rezultatas – ne viena rūšis, o kelių sluoksnių uždanga
Vienos rūšies gyvatvorė atrodo tvarkingai, tačiau mišrus želdinimas paprastai suteikia daugiau jaukumo. Pavyzdžiui, sklypo riboje galima auginti karpomus skroblus, prie jų pasodinti aukštų miskantų, o ties terasa pastatyti siaurą atramą su apyniais.
Toks sprendimas leis privatumą sukurti greičiau: konstrukcija ir vijokliai uždengs terasą jau pirmąjį sezoną, o gyvatvorė kasmet taps vis tankesnė.
Svarbiausia nesirinkti augalo vien pagal pažadą, kad jis „auga labai greitai“. Kuo sparčiau augalas stiebiasi, tuo dažniau jį gali tekti karpyti, riboti ir laistyti. Geriausia privatumo uždanga yra ne pati aukščiausia, o tokia, kuri atitinka sklypo dydį, dirvožemį ir laiką, kurį norėsite skirti jos priežiūrai.
