Tam, kad žalieji „augintiniai“ džiugintų jus savo grožiu ir sveikata, jiems reikia parinkti tinkamą atramą – priklausomai nuo to, kokios rūšies vijoklinis augalas. Taigi, išvardijame jų rūšis ir pateikiame aprašymus.
Vijoklinės lianos
Jų rūšys:
• Visterija (Wisteria)
• Sausmedis (Lonicera)
• Apynys (Humulus)
• Kartuolė (Aristolochia)
• Akebija (Akebia)
Šie vijokliniai augalai negali užsiropšti į viršų be atramos. Jie apsiveja atramą ir savo ūgliais prisitvirtina prie konstrukcijos. Tokioms lianoms tinka paprasčiausios atramos, pavyzdžiui, kartys arba ištempta viela. Vieni augalai stiebus apsuka pagal laikrodžio rodyklę, o kiti – prieš, pastarajai grupei priskiriama daugiau augalų.
Tai, kaip toli nuo sienos reikia sodinti vijoklinį augalą, priklauso nuo to, kokiu greičiu jis auga. Pavyzdžiui, pasodinus „greitąją“ visteriją, jos atrama turi būti už apytikriai 20 cm nuo namo sienos, o sausmedį, kuris auga ne taip greit, pakaks atitraukti vos 5 cm. Vijoklinės lianos būna ir daugiametės (pvz., kartuolė, visterija), ir vienmetės (sparnuotoji tunbergija ir sukutis).
Aktinidijai, kai ir visterijai, reikia itin tvirtų grotelių. Šie augalai tokie tvirti, kad sugeba deformuoti net lietvamzdžius!
Sukučiai sodo scenoje spindi tik vieną sezoną. Ši ryškiais žiedais nusėta liana gali pasiekti iki 3 metrų aukštį.
Pusiau vijokliniai augalai
Šios rūšies augalai:
• Vijoklinė rožė (Rosa)
• Plikažiedžiai jazminai (Jasminum nudiflorum)
• Raukšlėtoji gervuogė (Rubus fruticosus)
Ko gero labiausia žinoma šios rūšies atstovė – vijoklinė rožė. Šios rožės labai tvirtai laikosi, jei jų ilgi lankstūs stiebai ir ūgliai apsiveja grotelių atramą.
Kadangi pusiau vijokliniai augalai neturi prisitvirtinimo organų ir jie patys nesugeba apsivyti atramos, jų lanksčius ūglius reikia reguliariai prie jos pritvirtinti (spygliai, dygliai, plaukeliai arba styrantys šoniniai ūgliai jiems tiesiog padeda laikytis atramos, bet ne lipti ja į viršų). Jei konstrukcijos paviršius lygus, poliruotas, ūglius reikia papildomai pririšti. Pusiau vijokliniams augalams tinka ir vertikalios kolonos, ir grotelės iš sukryžiuotai ištemptų virvių, storos vielos ar prikaltų lentelių.
Pirkdami atramą iš grotelių ar tinklo atkreipkite dėmesį į langelių dydį – jie turi būti gana dideli. Pavyzdžiui, vijoklinei rožei skirto tinklo langeliai turi būti ne mažesni nei 30 cm, antraip augalui ilgainiui gali tapti ankštoka.
Kaip ir sodinant vijoklines lianas, pusiau vijoklinius augalus reikia sodinti ne arčiau nei už 20 cm nuo fasado. Turėkite omenyje, kad medėjančios lianos su amžiumi įgauna gana didelę masę, todėl konstrukcija turi būti labai tvirta.
Uogakrūmiams labiausiai tinka būtent grotelės. Ant jų suformuoti augalai geriau žydi ir, atitinkamai, veda vaisius.
Gervuogės, neturinčios spyglių, blogai laikosi ant atramos, todėl kitaip nei dygliuotąją jos giminaitę, šią reikia papildomai priraišioti prie atramos.
Lipančios lianos
Šios rūšies augalai:
• Gebenė (Hedera)
• Vynvytis (Parthenocissus)
• Laipiojanti hortenzija (Hydrangea petiolaris)
• Ląstūnė (Campsis)
• Fortūno ožekšnis (Euonymus fortunei)
Šios grupės augalai apskritai apsieina be atramos, nes prie vertikalaus paviršiaus jie prisitvirtina orinėmis šaknimis arba apresorijomis (specialiais prisitvirtinimo organais, panašiai kaip siurbtukais), kurios labai gerai matyti atidžiau pažiūrėjus į vynvytį arba laipiojančią hortenziją, kurie sugeba prisitvirtinti net, pvz., prie plytų sienos.
Siurbtukais virtę ūsai leidžia vynvyčiui be atramos kopti fasadais net į 15 aukštį. Laipiojanti hortenzija orinėmis šaknimis tvirtinasi prie sienos. Jei paviršius labai lygus, vis dėlto patartina prie jo pritvirtinti atramą.
Būtent šiuos vijoklinius augalus sodininkai vertina labai skirtingai: vieniems patinka, kad šie augalai stiprūs ir nepažabojami, o kitus siutina pakeltos stogo čerpės bei pažeista plytų siena ir užkimšti lietvamzdžiai. Aišku viena: jei neketinate atsisakyti šių augalų, jums teks reguliariai juos apkarpyti.
Beje, gerai apgalvokite, kur apgyvendinsite lipančias lianas. Išorinė namo apšiltinanti danga ir dekoratyvinė apdaila paprastai nėra labai atsparios. Be to, lianų prisitvirtinimo organus ir jų liekanas pašalinti nuo sienų labai sunku. Jei norite apželdinti namo sieną, išsirinkite vijoklinius augalus, kurie lipa atrama – juos lengviau pažaboti. Labiausiai tinka tvoros, pertvaros ir tvirtos medinės stoginės – tai yra, tos vietos, kur laipiojančios lianos galės ramiai augti ir niekam nepakenks.
Ir dar: jei gebenė ir vynvytis lengvai ir visiškai savarankiškai įveikia neįsivaizduojamas aukštumas, ląstūnei ir laipiojančiai hortenzijai būtina papildomai ištempti vielą. Vien dėl savo nemažos masės jos gali nutrūkti, nepaisant orinių šaknų.
Įsikimbančios lianos
Šios grupės augalai:
• Raganė (Clematis)
• Pasiflora (Passiflora)
• Pelėžirnis (Lathyrus)
• Vynuogė (Vitis)
• Ilgmoliūgis (Lagenaria)
Ilgais lapkočiais arba spiralės formos prisitvirtinimo organais (pvz. ūsais) įsikimbančios lianos apsiveja atramą, kuri jiems būtina. Prie šios kategorijos priskiriami, pavyzdžiui, raganė ir pelėžirnis. Šios rūšies augalams labiausiai tinka grotelių tipo atramos, nukreiptos labiau į viršų, nei į plotį, kad lianos galėtų tolygiai išplisti po visą jų paviršių. Kokio dydžio turi būti langeliai, visiškai priklauso nuo augalo. Pavyzdžiui, subtiliajai raganei tiks tinklelis su 5 cm langeliais, o galingiems vynuogių ūsams reikės iki 20 cm langelių.
Lietvamzdžius galima apželdinti šio tipo vijokliniais augalais, įrengus specialias pusiau apvalias atramas, pavyzdžiui, iš aliuminio.
Be to, sijos turi būti ne storesnės už pirštą, kad augalų lapkočiai ir ūsai galėtų jas lengvai apsivyti.
Atramą riekia įrengti už 5-15 cm nuo sienos priklausomai nuo to, kaip greit auga pats augalas. Jei įsikimbančiomis lianomis norite apželdinti fasadą, suformuojant iš jų, pavyzdžiui, vėduoklės formą, galite naudoti jau paruoštas atramines konstrukcijas arba patys jas pasigaminti (labiausiai tam tinka viela su plastmasiniu apvalkalu arba lynai iš nerūdijančio plieno). Tokių netradicinių konstrukcijų tvirtinimas turi būti ypač tvirtas, kad lynus ar vielą galima būtų gerai ištempti.
