Mitologijoje narcizas – nepaprasto grožio jaunikaitis, įsimylėjęs savo atvaizdą vandenyje. Negalėdamas juo atsigrožėti, jis nusilpo ir mirė. Nuo šio mito kilo kvapnios gėlės, pirmosios pražystančios pavasarį ir džiuginančios savo šiltomis spalvomis, pavadinimas.
Ypatumai
Narcizai – amarilių šeimos daugiamečiai svogūniniai augalai. Jų žiedai būna įvairių formų, nuo karūnėlių iki vamzdelių, skleidžia stiprų svaiginantį kvapą. Šios gėlės itin populiarios pasaulyje, priskaičiuojama nuo 30 iki 50 jų rūšių, išvesta be galo daug veislių. Pagal žiedų formą skirstomi į grupes – vamzdelinius, plačiavainikius, pilnavidurius ir t. t.
Lietuvoje auginamos trys narcizų rūšys – baltasis, puokštinis ir geltonasis narcizas. Žydi balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kai kurios rūšys tik keletą dienų, kitos – iki kelių savaičių.
Šios svogūninės gėlės nėra lepios, prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau jų priežiūra reikalauja tam tikrų žinių. Tinkamai prižiūrimi, vienoje vietoje gali augti 4–5 metus. Išmanūs sodininkai geba tarpusavy suderinti keletą įvairiu laiku žydinčių narcizų rūšių ir taip dar ilgiau džiaugtis jų sodriais žiedais.
Narcizai papuoš bet kokį gėlyną, alpinariumą, veją, darželį. Puikiai dera su kitomis svogūninėmis gėlėmis – tulpėmis, krokais, hiacintais, žydrėmis.
Narcizų sodinimas ir priežiūra
Narcizų svogūnėliai sodinami rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai kaitra jau ne tokia didelė, svarbu tai padaryti iki pirmųjų šalnų. Dirvą, kurioje jie bus sodinami, reikia patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Prieš sodinant svogūnėlius patariama pamerkti į kalio permanganato tirpalą – tai gera apsauga nuo narcizų kenkėjų. Sodinama dviejų svogūnų gylio duobutėje.
Ryškus narcizų geltonumas – tarsi užuomina apie tai, kad jiems patinka saulė. Tačiau jie gali augti ir medžių, krūmų pavėsyje, svarbu, kad šešėlis būtų dalinis, o vieta – neužpučiama vėjų.
Dirvoje turi būti pakankamai maistinių medžiagų ir geras drenažas. Narcizams netinka užmirkstančios dirvos.
Narcizai jautriai reaguoja į šalčius. Artėjant žiemai patariama užberti durpėmis arba apdengti mulčiumi. Tam tinka pjuvenos, šiaudai, medžių lapai, kompostas.
Prieš žydėjimą ir jo metu patariama laistyti, ypač jeigu pasitaiko sausesnis laikotarpis.
Maždaug kas ketverius metus arba pastebėjus, kad žiedai nuskurdo, narcizus reikia persodinti.
