Artėjus pavasariui kambariniai augalai pamažu išeina iš ramybės laikotarpio ir pradeda augti. Juk jau vasarį diena tampa akivaizdžiai ilgesnė, saulė ima pavasariškai šildyti. Kaip padėti augalams atsibusti ir pasiruošti vegetaciniam laikotarpiui? Į ką reikia atkreipti dėmesį ir kokių priemonių imtis, kad augalai būtų sveiki, žydėtų, vešėtų ir mus džiugintų? Apie tai, kaip reikia prižiūrėti kambarinius augalus pavasarį, ir pakalbėsime šiame straipsnyje.
1. Apšvietimas pavasarį
Pavasaris dažnai ateina staigiai ir netikėtai – po apniukusių, snieguotų dienų staiga išlenda ryški saulė ir ima negailestingai kepinti. Tokiu metu labai svarbu pasirūpinti, kad kambariniai augalai bustų iš žiemos miego pamažu. Jei augalai stovi ant saulėtos palangės, būtina langus kiek pritemdyti, net jei augalai mėgsta saulę.
Giedrą dieną saulės spinduliai sušildys ne tik stiklą, bet ir palangę, o jei namie dar įjungtas šildymas, ir radiatoriai po langais, oro temperatūra gali smarkiai pakilti, ir augalams bus sunku ją ištverti. Jei yra galimybių, augalus geriau patraukti į pakankamai apšviestą vietą, bet toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
2. Genėjimas ir atjauninimas
Dauguma kambarinių augalų žiemą ir toliau auga. Šviesos stoka žiemos metu neigiamai atsiliepia kai kurių augalų išvaizdai – jų ūgliai išsitempia, o lapai blanksta, dalis jų nukrinta. Pavasaris – tinkamiausias metas tokius egzempliorius sutvarkyti.
Ilgus ūglius daugumai augalų reikia patrumpinti, kad krūmelis ar medelis įgautų taisyklingą formą. Genėjimą puikiai ištveria vijokliniai augalai. Skindapo, singoniumo ir kitų augalų ūgliai per žiemą smarkiai išsitempia, tad augalas atrodo netvarkingai. Sutrumpinę tokius ūglius padėsite augalui užsiauginti naujos žaliosios masės ir susigrąžinti buvusį vešlumą.
Tai tinka ne tik vijokliams. Fikusai, bugenvilijos, pelargonijos, tradeckancijos ir daugelis kitų žydinčių ir dekoratyvinių žaliuojančių kambarinių augalų gana palankiai reaguoja į genėjimą.
Išimtis yra augalai, kurie ant peržiemojusių ūglių krauna žiedų pumpurus – tokių augalų daug karpyti negalima. Galima tik vos vos pakoreguoti ūglius, jei tai yra būtina.
Daugumai senų augalų gali prireikti atjauninimo procedūrų ir jas taip pat geriausia atlikti pavasarį. Vieniems atjaunininmas reiškia stiprų genėjimą – paprastai tai suaugę augalai, kurie išsikerojo ir prarado formą.
O pasenusios tradeskantės ar chlorofito neatjaunins jos genėjimas. Teks pakeisti seną egzempliorių šaknis išleidusiu nauju ūgliu. Pavasarį „vaikučiai“ labai gerai prigyja ir per gana trumpą laiką virsta gražiais, išpuoselėtais augalais.
3. Persodinimas
Geriausias metas persodinti kambarinius augalus – kovas-balandis. Persodinti visų pirma reikia jaunus augalus, nes augalui augant, šaknų sistemai reikia daugiau erdvės ir maistinių medžiagų. Todėl jauniems augalams reikia didesnės talpos ir naujo, derlingo dirvožemio. Suaugusių, sėkmingai peržiemojusių augalų kasmet persodinti nereikia. Jiems užtenka pakeisti viršutinį žemių sluoksnį – tai suteiks galimybę persodinti augalą kartą per dvejus-trejus metus.
Dauguma kambarinių augalų sunkiai ištveria žiemą – sausas, šiltas oras nuo šildymo prietaisų ir dažnai šaltos palangės nėra jiems palankios sąlygos. Lapai gelsta ir krenta, ir patys augalai atrodo nusikankinę. Tokius augalus reikėtų persodinti pirmus.
Jei įtariate, kad augalas perlaistytas, persodinant būtina nuvalyti nuo šaknų seną žemę ir perskalauti šaknis silpnu kalio permanganato tirpalu, o po to pasodinti į švarų vazoną su šviežiu gruntu.
Nereikėtų persodinti žydinčių augalų, o dauguma tokiu metu vis dar žydi. Nieko baisaus nenutiks, jei orchidėjas, kinrožes ar bugenvilijas persodinsite po žydėjimo – vasaros pradžioje.
Vasario pabaigoje – kovo pradžioje iš vėsių saugojimo vietų traukiami gumbai ir svogūnėliai. Dažnai tokiu laiku ant gumbų jau būna atsiradę pirmų besikalančių pumpurų. Tokie augalai sodinami į vazonus ar kitas talpas su žemėmis, palaistomi ir statomi ant šviesios palangės.
Gloksinijos, kalijos, ciklamenai, kambarinis kiškiakopūstis, kai kurių rūšių begonijos, busdami pavasarį reikalauja dėmesio. Kad daigai imtų augti, būtina atitinkama dirvožemio drėgmė, bet perlaistyti šiuo laikotarpiu taip pat pavojinga, todėl laistykite atsakingai.
4. Laistymas ir tręšimas
Bundančius augalus reikia daug laistyti, bet tai daryti geriau po truputį. Vanduo bet kokiems augalams turi būti minkštas, kambario temperatūros. Tokiu pačiu vandeniu galima ir apipurkšti augalus, bet tik tuos, kuriems šito reikia.
Kovą paprastai pradedamas kambarinių augalų tręšimas. Išimtis yra persodinti augalai. Naujoje žemėje yra visų reikalingų maistinių medžiagų, todėl persodinto augalo galima kokį mėnesį netręšti.
Rinkdamiesi trąšas atkreipkite dėmesį, kokiam augalui skirtas preparatas. Dekoratyviniams žaliuojantiems ir žydintiems augalams reikalingos skirtingos trąšos. Azotas skatina spartų daigų augimą, o kalis ir fosforas – žiedpumpurių krovimą ir gausų žydėjimą. Todėl geriausia įsigyti specialių trąšų konkretiems augalams ir laikytis surašytų nuorodų.
Trąšų pasirinkimas šiais laikais labai didelis – jų būna ir miltelių, ir tablečių, ir skysčio pavidalo. Sukurtos trąšos net ir tiems, kas labai skuba – pagaliuko formos, kurį įbedi į žemę ir pamiršti.
Vis dėlto rekomenduojame naudoti skystas trąšas, augalus tręšti pakaitomis mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Tokiu būdu augalai gaus visas reikalingas, lengvai įsisavinamas medžiagas, o ką išskiria trąšų pagaliukai nelabai aišku.
5. Dauginimas auginiais, dalijant kerą, sėjant sėklas
Dauginimas augalų mylėtojams – pats įdomiausias kambarinių augalų auginimo etapas. Tai taip pat geriausia daryti pavasarį, nes būtent šiuo metų laiku augalai nubunda, tad jie geriausiai įsišaknija ir prigyja būtent šiuo metu.
Kai atjauniname augalus ir juos genime, galime pasiruošti kai kurių augalų auginių.
Šiam tikslui nupjautas šakeles reikia padalinti taip, kad ant kiekvienos būtų ne daugiau 2-3 tarplapių.
Vijokliniai augalai, pelargonijos, defenbachija lengvai sudygsta vandenyje. Svarbiausia nepripilti pilno stiklainio vandens, kitaip atsiradusios šaknys uždus be oro. Auginius į vandenį merkiame ne giliau nei 2-3 см. Reikia vis užmesti akį į vandens kiekį, nes šiltoje patalpoje jis greit išgaruoja.
Pavasarinio persodinimo metu daugumą suaugusių augalų galima padalinti ir gauti jaunus sodinukus.
Taip geriausia dauginti aglaonemas, paparčius, tradeskantes, smidrus, sanpaulijas, bilbergijas ir daugelį kitų augalų.
Vieni augalai dauginami iš lapų, kiti iš dalies lapo, dar kiti iš šakelių arba sėklų. Kiekvienas augalas dauginamas skirtingai, bet beveik visus geriausia dauginti, žinoma, pavasarį.
Pavasarį kambariniams augalams prasideda naujas etapas, todėl svarbu skirti jiems nors truputį dėmesio – tai padės išvengti rimtų problemų ateityje. Dauguma augalų išeina iš ramybės būsenos, todėl keisti jiems sąlygas reikia pamažu. Viskas kaip gamtoje – kiekvieną dieną truputį šviesiau, truputį šilčiau. Taip pat po truputį didinama ir laistymo apimtis. O persodinimas vazoniniams augalams – būtina ir natūrali procedūra.
