Jau pradėjo skleistis sakurų žiedai Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose bei miesteliuose. Ir nors atrodo, kad ši šventė kartojasi kasmet, bet kiekvienais metais ji yra laukiama ir neatsibostanti. Juk Kalėdos ar Velykos taip pat kartojasi kasmet, bet argi kas nors dejuoja, kad jos atsibodo? Kai pas mus pražysta sakuros – tai tikra šventė akims ir sielai, bet patikėkite, kai prasideda jų žydėjimas Japonijoje, tą jausmą tiesiog sunku apsakyti, nes būna neapsakomai gražu, tikra euforija.
Kas yra sakura? Tai dekoratyvinė vyšnia, o japonų kilmės žodis reiškia „žydinti vyšnia“. Sakurų vardu vadinama net keliolika vyšnių rūšių, kurios puošniai žydi. Net ir mūsų vyšnią galima vadinti sakura, jeigu jums gražūs jos žiedai. Beje, o ar žinote, kad lietuviška vyšnia visai nėra lietuviška? Vyšnios niekada savaime neaugo dabartinėje Lietuvos teritorijoje, jos pas mus atkeliavo prieš šimtus metų iš Mažosios Azijos ir kadangi yra seniai auginamos, tai atrodo, lyg nuolat čia augusios. Sakuromis paprastai vadinamos dekoratyvinės vyšnios, kurios savaime auga Japonijoje, Kinijoje bei Korėjoje. Tai smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata), hokaidinė (P. nipponica), ankstyvoji (P. incisa), tibetinė (P. serrula), rausvoji (P. x subhirtella), sachalininė (P. sargentii) bei dar keletas kitų. Taip pat yra gausybė dekoratyvinių vyšnių hibridų, kurias sukūrė selekcininkai, siekdami, kad jos būtų kuo atsparesnės nepalankioms aplinkos sąlygoms bei puošnesnės.
Japonija yra salų valstybė, kurios išsidėstę nuo šiaurės į pietų pusę per kelis tūkstančius kilometrų, tad ir klimatas čia yra kontrastingas, nuo jo priklauso sakurų žydėjimo laikas. Pirmieji medeliai pradeda žydėti dar vasario pabaigoje piečiausiame Japonijos regione Okinavos salose, kur vyrauja paątogražių (subtropinis) klimatas. Vėliau žydėjimas ateina šiaurės kryptimi į viduryje esančias Japonijos salas. Kovo pabaigoje arba balandį sakurų žiedų fiesta pasiekia didžiuosius miestus – Tokiją, Kiotą bei kitus. Paskutiniai sakurų žiedai skleidžiasi gegužės viduryje toliausiai į šiaurės pusę esančioje Japonijos dalyje esančioje Hokaido saloje.
Sakurų žydėjimo šventė japoniškai vadina hanami, tai yra „žiedų žiūrėjimas“. Ir tas kelias savaites dekoratyvinių vyšnių žydėjimo metu japonai „išsikrausto iš proto“. Ne tik japonus, bet ir šalies svečius apima tikras žiedlapių svaigulys, tikra manija. Savo akimis mačiau, kaip po žydinčiomis vyšniomis vyksta meilės prisipažinimai, susižadėjimai ar vestuvės, susipykusieji atleidžia vieni kitiems senas nuoskaudas ar tiesiog susitinka daug metų nesimatę artimieji ir draugai.
Daug japonų tuo laikotarpiu pasiima atostogas ar bent kelias laisvas dienas ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti po žydinčiomis sakuromis. Darbo dienos pabaigoje ir savaitgaliais, miestuose, kiemuose ir parkuose, visur kur tik žydi sakuros, susirenka žmonės ir įsitaiso po žydinčiais medžiais. Paprastai jie pasikloja patiesalus, daugelis atsineša mažus staliukus ar kėdutes bei užkandžius. Japonijoje gyvena 128 milijonai gyventojų, pavasarį dar privažiuoja daugybė turistų, tad visiems norintiems tiesiog neužtenka vietų po žydinčiomis sakuromis. Tad iš pradžių stebino, bet paskui įpratau matyti patiesalus ne tik parkuose ant vejos, bet tiesiog ant asfalto. Dar atkreipiau dėmesį, kad dažnai darbo kolektyvai atsiunčia savo atstovą, kuris nuo pat ryto užima kuo geresnę vietą po sakuromis ir iki vakaro laukia, kol po darbo susirinks visas kolektyvas. Tad jeigu iš ryto po žydinčiomis sakuromis dar būdavo galima rasti laisvą vietelę, tai vakarop ir savaitgaliais laisvų vietų po žydinčiais medžiais nebelikdavo, nes visą plotą padengdavo patiesalai ir žmonės.
Būdavo labai įdomu stebėti, ką gi japonai veikia po sakuromis ? Ogi nieko ypatingo – tiesiog sėdėdavo, tyliai šnekučiuodavosi, svajodavo, gerdavo žalią arbatą, fotografuodavosi, juokdavosi, medituodavo, mąstydavo, prisimindavo, snausdavo, įsimylėjusieji apsikabindavo. Bet dažniausiai tiesiog sėdėdavo ir ramiai stebėdavo žiedus. Tiesiog būdavo „čia ir dabar“. Mėgaudavosi tos akimirkos jėga, niekur neskubėdavo, pamiršdavo visus rūpesčius.
Sakuros žydi gan trumpai, daugių daugiausia kelias arba tik vieną savaitę. O jeigu tuo metu pasitaiko karštos dienos arba stiprus vėjas, tai išvis tetrunka tik kelias dienas. Bet pati didžiausia kulminacija prasideda tada, kai žydėjimas eina į pabaigą ir pradeda kristi žiedlapiai. Kai prisimenu žiedų plevenimą, vis apima jaudulys, tarsi būčiau buvusi pasakoje. Sunku su kuo nors palyginti, bet kai pradeda kristi gausybė baltai rausvų žiedlapių ir jie tarsi sniegas padengia takus, žolę, tvenkinius ir viską aplinkui, prikrenta į plaukus ar rūbus, tada pajunti pakylėjimą, tai nerealus jausmas.
Kad nors kiek prailgintų tą laiką kai žydi sakuros, japonai stengiasi šiomis akimirkomis pasidžiaugti kiek įmanoma ilgiau. Tad vakarais daugelyje vietų žydėjimo šventė nesibaigia, o prasideda yozakura, tai yra „naktinės sakuros“ šventė. Gatvių žibintai apšviečia žydinčius medžius, suskamba nacionalinės muzikos garsai, kartais vyksta meno pasirodymai. Tie, kurie negalėjo ateiti dieną pasigėrėti sakurų žiedais, jie tuo mėgaujasi vėlų vakarą, vaikštinėdami ar susėdę ant patiesalų po naktiniu žydėjimu.
Hanami šventė Japonijoje švenčiama daugiau nei tūkstantį metų, ji japonams yra viena svarbiausių. Sakurų žydėjimas simbolizuoja pavasarinį atgimimą, amžinąjį gyvenimo ratą, džiaugsmą tamsos ir šviesos priešybėje, trapumą ir šviesą. Dalyvaudami šioje šventėje japonai prisimena savo protėvius, jaučia prasmingą ryšį su jais. Ko gero, japonams sakurų žydėjimo šventės simbolis yra panašus kaip mums Velykos.
Japonijoje yra populiarios sakurų žiedlapių arbatos, žiedai naudojami gaminant įvairius desertus, o iš troškintų lapų gaminami suktinukai su įdarais. Kadangi sakura yra vyšnia, tai po žydėjimo ji sunokina tamsias uogas. Jos valgomos, bet dažniausiai būna ne itin skanios. Lietuvoje augančios sakuros kartais sunokina uogas, tad galite jų paragauti.
Tad švęskime prisikėlimą, švęskime pavasarį ir Velykas, džiaukimės sakurų ir kitų augalų žydėjimu. Aplankykime savo artimuosius ir draugus, kartu nueikime į parkus ar tiesiog į sodą po žydinčiais medžiais. Įsitaisykite po jais, bendraukite, pamirškite kasdieninius rūpesčius ir stebėkite žiedus. Nebūtina siekti, kad pajustumėte kažkas ypatingą, tiesiog mėgaukitės visomis juslėmis ir sakurų žydėjimu – juk jis toks trumpas, bet tikrai nuostabus.
