Šį savaitgalį sinoptikams žadant gerus orus, greičiausiai ne vienam kyla mintis, jog būtų neblogai ant atviros ugnies pasikepti mėsos. Tai nėra sunku, kadangi kepimas ant grotelių yra įgūdžius aukštinantis užsiėmimas. Jeigu gerai paruošėte mėsą ir mokate ją iškepti, jums nereikės įmantrios kepsninės. Spontaniškai išvažiavus stovyklauti tiks ir pati pigiausia kepsninė, dar daugiau, galite nemokėti pinigų, o pasidaryti kepsninę iš plytų ir medžio šakelių. Kita vertus, jei mėgstate patogesnius sprendimus, paruošėme jums nedidelį kepsninių pasirinkimo gidą.
Visų pirma nereikėtų išsigąsti gal kiek neįprasto žodžio „kepsninė“. Kepsninėmis priimta vadinti tas kepamąsias krosneles, kurios leidžia maistą kepti virš žarijų naudojantis iešmais ar grotelėmis. Kitaip tariant, tiek tradicinė šašlykinė (mangalas), tiek grilis, neturintis dangčio yra kepsninė. Barbekiu vardu kartais apibūdinama grilinė kepsninę su dangčiu, kurioje galima mėsą tiek kepti, tiek rūkyti.
Galima teigti, kad pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra kuras, kuriuo kūrensite savo kepsninę.
Tradicines kepsnines, kūrenamas kietu kuru galima skirstyti į naudojančias malkas ir medžio anglis. Malkomis dažniausiai kūrenamos šašlykinės, nors jos gali būti skirtos ir kepimui anglimis. Kuo geriausia kiekvieną kepsninę kūrenti, matosi iš prietaiso aukščio – aukštesnėse šašlykinėse yra palikta daugiau vietos būtent medienai.
Griliai, kurie yra apvalios formos ir užveriami, skirti kūrenimui tik su anglimis. Malkomis jų negalima kūrenti, nes jų metalas tam per plonas ir paprasčiausiai neatlaikys viso sezono – net vasaros. O jei renkatės maistą gaminti kūrenant malkomis, reikia pirkti storesnio metalo įrankį, tarkime, kad ir įsigyti šašlykinę ar netgi mūrytis lauko židinį.
Darau pats: šašlykinė, atrodanti kaip garvežys
Vienas didžiausių dujinių kepsninių privalumų – labai greitas įšilimo laikas ir patogus temperatūros reguliavimas. Kūrenant anglimis, reguliuoti šilumą sunkiau – galima pasklaidyti anglis, taip sumažinant temperatūrą. Tačiau jeigu temperatūra per maža, reikia dar primesti anglių ir iš naujo užkurti. Kepant dujinėmis ir elektrinėmis kepsninėmis tai temperatūra reguliuojama mechaniškai. Vis dėlto, kritikai teigia, kad tai nėra tikrasis barbekiu, nes kepdami negaunate tikrojo dūmo kvapo. Taip pat tokios kepsninės linkusios dažniau užgesti – ypač jei lauke stipresnis vėjas, tokiu atveju geriau kepi užuovėjoje. Taip pat dujinės kepsninės reikalauja ir specifinės priežiūros, bei užima sąlyginai nemažai vietos.
Kai kurios dujinės kepsninės taip pat turi vieną, tik šiai kepsninių rūšiai būdingą sprendimą – lavos akmenis. Pastarieji yra sudedami grilio apačioje – dujos kaitina akmenis, o šie atiduoda šilumą į viršų. Grotelės įkaista ir galite kepti maistą. Toks pasirinkimas yra saugesnis – kai nuo kepamo maisto į apačią laša riebalai, jie neįsigeria į akmenis. Įprastuose griliuose riebalai kartais gali „pagauti“ tiesioginę ugnį ir užsidegti.
Elektrinės kepsninės yra paprastos, kone tinkamiausios vidaus naudojimui, taip pat pasižymi patogiu temperatūros reguliavimu, tačiau jose geriausia kepti tik plonus maisto gabaliukus – stambesniems kepsniams tokios kepsninės nėra tinkamos. Kaip ir dujinių kepsninių atveju, kepamas maistas neturi dūmo kvapo, be to, tokiai kepsninei reikia elektros prieigos, tad mėgstantiems rengti iškylas, tai nėra tinkamiausias pasirinkimas.
Prieš pasirinkdami norimą kepsninę, apgalvokite naudojimo dažnumą, kiek žmonių norėsite valgydinti, ar vešite į gamtą, o gal norėsite kepti kieme. Tokiu atveju, jei ketinate kepti dažnai, geriau investuoti į brangesnį ir kokybiškesnį daiktą. Kepantys retai, gali rinktis pigesnį variantą – tokiu naudojimo intensyvumu jis laikys ilgus metus. Žmonių skaičius, be abejo, lemia kepimo įrankio prietaiso dydį – didesniame grilyje ar kepsninėje galėsite iškepti daugiau maisto. Jei ketinate daug iškylauti, jums geriau ne masyvūs, o kompaktiški ir mobilūs griliai. Rinkdamiesi tokio tipo kepsninę įvertinkite jos kojelių tvirtumą ir kokybiškumą. Nors kepimas atvirame ore savaime yra pramoga, įvertinkite ir prietaisų ekonomiškumą. Specialistų teigimu, vertingiausias grilis yra tas, kuris kuo ilgiau išlaiko šilumą ir tuo pačiu jame sukūrenama kuo mažiau kuro.
Kepsninių būna įvairiausių formų, priklausomai nuo gamintojo. Tiesa, egzistuoja tam tikrų „klasikinių“ formų, tarkime, apvalios mobilios kepsninės su dangčiu ar masyvios ir kampuotos dujinės kepsninės.
Laikoma, kad kepsninėse su uždaromu dangčiu maistas iškepa geriau, jos yra universalesnės. Jose patogu kepti kepsnius, žuvį, kumpį, nereikia daug kartų vartyti mėsos ar žuvies gabalų. Tokio tipo kepsninėse cirkuliuoja šiluma. Dangtyje yra sklendės, kurias galima atidaryti, jei norite pakelti temperatūrą. Juose būna ir termometras. Gaminamas maistas palengva kepa, aplink jį cirkuliuoja šiluma ir maistas neišsausėja, kadangi tokiu būdu išlieka daugiau drėgmės.
Nedomina mobilios kepsninės? Skaitykite čia kaip įsirengti lauko židinį
Rinkoje didžiausias pasirinkimas yra tarp metalinių kepsninių, tačiau egzistuoja ir keraminių, su dangčiu. Pagrindiniai jų privalumai yra itin mažas anglių sunaudojimas ir universalumas – ji gali būti ir grilis, ir rūkykla, ir orkaitė – joje galima kepti ir pyragus, ko metalinėse kepsninėse padaryti nepavyksta. Taip pat keraminės kepsninės yra labai ilgaamžiškos, ir, jei nėra pažeidžiamos mechaniškai, gali laikyti dešimtmečius. Pagrindiniai trūkumai yra jų kaina – jei paprastas metalinis grilis gali kainuoti kad ir 60 eurų, keraminės kepsninės nenusipirksi be 850 eurų. Be to, ji yra sunki, todėl jos transportavimas sudėtingesnis.
Grotelės gali būti įvairių formų, tačiau svarbiausias kriterijus yra medžiaga, iš kurių jos pagamintos. Kai kuriuose griliuose galima reguliuoti grotelių aukštį. Ketaus grotelės labiau tinka kai kepate jautieną, didkepsnius, nes jos greičiau įkaista, mėsa ne taip sudžiūna ir limpa, kaip kepant ant paprastų metalinių grotelių. Paprastomis grotelėmis patartina kepti dešreles, paukštienos sparnelius. Tefloninės grotelės geros dėl to, kad mėsa prie jų neprilimpa, tačiau nuo temperatūros teflonas gali pradėti atšokinėti.
Prižiūrėti kepsnines nėra sunku, tačiau reikia laikytis keleto svarbių taisyklių. Neužpylinėkite bebaigiančio dengti kuro vandeniu, verčiau palaukite, kol ugnis užges natūraliai. Kai žarijos sudega, jas reikia susemti ir išpilti, taip pat nuolat laikyti kepsninę sausai. Taip ji tarnaus ne vieną sezoną. Baigiantis sezonui jokiu būdu negalima jos palikti lauke, kur ant jos lytų ir snigtų – viską išvalome ir padedame į sausą vietą. Taip pat patariama nuolat valyti iešmus ar groteles nuo riebalų, o kepimui naudojamų iešmų, nors ir gali kilti pagunda, nesmaigstyti į žemę.
