Natūraliai Lietuvoje augančių vandens augalų pasirinkimas yra ypač didelis, tačiau tvenkiniuose rastumėme ir įdomesnių bei retesnių augalų iš svetur. Daugelis augalų, ypač šiltėjant mūsų klimatui, natūraliai lieka žiemoti tvenkiniuose, kitiems, tuo tarpu, reikia šiek tiek padėti. Aiškinomės, kaip tinkamai pasirūpinti kūdra, jos augalais ir paruošti visa tai žiemai. Kraštovaizdžio architektė dalinasi patarimais.
Vieni vandens augalai auginami tiesiai grunte, kiti – krepšiuose. Svarbiausia užduotis yra pasirūpinti, kad augalams nepakenktų įšalas.
„Augalus, žiemojančius krepšiuose, būtina nuleisti į pačią tvenkinio gilumą, giliau nei 1,5 m, kur žiemą vanduo nesušąla, o pavasariui atėjus grąžinti atgal.
Būna taip, kad nepakanka gylio, arba tiesiog retesni augalai, pavyzdžiui kai kurių rūšių lelijos, negali žiemoti tokiame tvenkinyje, todėl jas tenka iškelti iš vandens nepažeidžiant šaknų ir patalpinus į indą su vandeniu iki kraštų laikyti vėsioje patalpoje.
Tai padarysite, jeigu jas pasodinote į specialius indus-krepšius“, – pataria įmonės „Florinta“ kraštovaizdžio architektė Vilma Pečiulytė.
Perkant vandens augalus būtina atidžiai įsisavinti pateikiamą informaciją. Svarbiausias rodiklis – sodinimo gylis.
„Jei sodinote natūraliame tvenkinyje ir laikėtės nurodyto sodinimo gylio, toks augalas žiemos be jokių problemų. Renkantis augalus dirbtiniams tvenkiniams, jų sodinimo gylis irgi yra nurodytas.
Pavyzdžiui, lelijos turi žiemoti tokiame gylyje, kuriame nesiekia pašalas. Jeigu jūsų baseinėlis gilus, lelija pasodinta tinkamame gylyje gali jame žiemoti. Jei seklesnis, leliją ištraukiame, dedame į kibirą ir nešame į rūsį, tiesa, šiuolaikiniuose namuose dažnai rūsio nėra.
Tai gali būti problema, kadangi rūsys – tinkama vieta augalo ramybei. Svarbu, kad jis nešaltų, nes lelijos labai bijo minusinės temperatūros, jų gumbai iškart ištyžta, jei tik truputį pašąla.
Patalpoje neturėtų būti šalta, tačiau turi būti pakankamai žema temperatūra, mažiau dešimties laipsnių“, – pataria Edita Jokimčienė, įmonės „Žalia svaja“ vadovė.
Su kitais dekoratyviniais augalais, kuriems neužtenka vandens telkinio gylio, pašnekovė pataria pasielgti paprastai – su vazonėliais įkasti juos į daržą ar į gėlyną, kad jie žiemotų žemėje.
Tačiau telkiniuose veši ne tik įsišakniję, tačiau ir plūduriuojantys augalai, kurie tiesiog plaukioja vandens paviršiuje.
Vienu žinomiausių šios augalų grupės pavyzdžiu galėtų būti dekoratyvinis plūduriuojantysis agaras, dar vadinamas vandens riešutu (Trapa natans). „Šis augalas žiemoja gilesniuose vandens sluoksniuose.
Tačiau dažnai norima tų augalų, kurie plaukioja paviršiuje ir gerai valo vandenį, pavyzdžiui, vandens hiacintas (Eichornia crassipes) ar salotinė pistija (Pistia stratiotes).
Tokie augalai į tvenkinius leidžiami todėl, kad su savo šaknelėm labai gerai išvalo vandenį, taip pat yra gražūs. Jie labai bijo šalčių ir yra tarsi vasarinės gėlės – perkamos vienam sezonui.“, – teigia E. Jokimčienė.
Kada ir kaip valyti kūdrą?
Pasak V. Pečiulytės, ruduo pats tinkamiausias metas tvenkinio ar kūdros priežiūrai laukiant pavasario.
„Labai svarbu saugoti vandens telkinį nuo medžių lapų ir sunykusių vandens augalų, todėl rudenį nupjaunami nudžiūvę ir nužydėję augalai. Plačiai išsikeroję – atitveriami arba apkerpami.
Jeigu yra prikritusių lapų – jie ištraukiami arba išgrėbiami. Galima palikti nendrių ir švendrių lapus bei dekoratyvinių žolių lapus, paspaudus šaltukui ir apsitraukus šerkšnu sukuriama užburianti aplinka“, – teigia kraštovaizdžio architektė.
Ji primena, kad prikritę lapai ar nudžiūvę augalai pūva, susidaro daug nešvarumų, atsiranda blogas vandens kvapas, vandenyje kaupiasi dumbliai.
„Taip pat reikia nepamiršti, kad laikui bėgant vanduo uždumblėja, augalai perauga ir pasensta, todėl kartas nuo karto reikia vandenį nuleisti, susikaupusį dumblą išvalyti, augalus atnaujinti ar pakeisti naujais“, – pataria V. Pečiulytė.
Prie tvenkinių dumblėjimo labai prisideda jame gyvenančios žuvys, tačiau šis procesas daugiau vyksta šiltuoju metų laiku.
Žiemą tvenkiniuose auginamų žuvų maitinasi labai saikingai arba visai nesimaitina. „Tvenkinių žuvys nedaro jokios įtakos, nes žiemos periodu žuvų aktyvumas yra minimalus.
Be to, jei jos buvo šiltuoju periodu tinkamai prižiūrimos, maitinamos, žuvys nekenks augalams“, – teigia V. Pečiulytė.
Kaip elgtis po žiemos?
Kitur žiemojusius augalus atgal į tvenkinį „leisti“ galima pradėti jau tada, kai nebėra rizikos, kad vandens telkinys užsitrauks ledu.
„Kai nuo mūsų baseinėlio nutirpsta ledas ir nėra požymių, kad jis vėl užšals, lepesnes lelijas jau galima ištraukti iš rūsio ir aptvarkyti.
Naktimis tokiu metu būna apie -2 – 0o C, bet jau ledas nebedengia baseinėlio. Tiesa, dažnai šie darbai sutampa su pavasarinio tvarkymosi laiku – žmonės augalus palaiko ilgėliau ir ištraukę pirma sutvarko mažąjį dekoratyvinį baseinėlį, tada suleidžia vandens augalus“, – pastebi E. Jokimčienė.
