Nors sniegas Lietuvoje ir neužsilaiko visus tris kalendorinius žiemos mėnesius, nekalbant apie dar ilgesnį laiką, tačiau smarkiai pasnigus, jis gali tapti pagrindine grėsme jūsų šiltnamiui. Susikaupęs sniego svoris slegia konstrukciją ir ji, priklausomai nuo apkrovų, gali deformuotis.
Tiesa, yra galimybių to išvengti. Visų pirma – tai šiltnamio forma. Mažiausiai ši problema rūpės žmonėms, pasirinkusiems arkinius, o ne stačiakampio konstrukcijos šiltnamius. Arkiniai šiltnamiai nenoriai laiko sniegą nuo savęs ir jis nušliuožia žemyn. Tiesa, sniegas pradėjęs tirpti, pasišalins kur kas sunkiau, lips prie dangos. Šiltnamiai kvadratiniu stogu dėl savo formos sukaupia daugiau sniego, todėl jį gali prireikti dažniau valyti. Didesnis svoris taip pat kenkia silpnesnės konstrukcijos šiltnamiams nepriklausomai nuo formos – nuo svorio konstrukcijos gali išlinkti ar kitaip deformuotis ir, deja, tokius konstrukcinius elementus teks keisti. Jei šiltnamį perkate, būtinai pasidomėkite deklaruojamais duomenimis (karkaso profilių storiais), jei gaminatės patys, bent jau pirmą žiemą pravartu užmesti akį į sniego kiekį ir šiltnamio būklę. Kita vertus, jei labai neramu, galima įsirengti ir papildomas į kietą pagrindą besiremiančias atramas.
Šiltnamiams svarbu ne tik konstrukcija, tačiau ir danga. Jie dengiami plėvelėmis, stiklu arba polikarbonatine danga. Iš plėvelių geriausiai žinoma yra polietileninė, tačiau yra ir kitokių jų rūšių – išvaizda panašių, tačiau besiskiriančių savybėmis. Dažniausiai jų rūšys lemia auginimo sąlygų skirtumus (pvz, UV laidumą), tačiau taip pat bene visos jos laikomos ilgaamžiškesnėmis. Pavyzdžiais galėtų būti dvisluoksnės „armuotos“ polietileninės, stabilizuotos, polichlorvinilinės, polimerinės plėvelės ir kitos rūšys. Polietileno danga yra bene vienintelė, kurią ekonomiškai apsimoka nuimti prieš žiemą, o pavasarį uždėti naują. Žinoma, techniškai galima nuimti tiek polikarbonatą, tiek stiklą, tačiau juos sudėti bus ženkliai daugiau vargo. Rudeniop plėvelę galima paprasčiausiai nuplėšti ir nereikės jaudintis dėl ant jos besikaupiančio sniego. Taip pat kartais galima išgirsti tvirtinant, kad toks metodas leidžia žemei natūraliai sudrėkti, o sandariuose šiltnamiuose netgi rekomenduojama per žiemą išdžiūvusią žemę palieti.
Jei plėvelės žiemą nenuimate, ją geriau kuo stangriau įtempti. Kitaip krentant sniegui ji įdumba ir sniegas turi galimybę kauptis. Nuo arkinio šiltnamio su gerai įtempta plėvele sniegas turi galimybę nučiuožti. Jei šiltnamis šlaitinis, verta užmesti akį į sienos ir stogo sankirtą – ten sniegas kaupiasi dažniausiai bei slegia visą karkasą.
Patartina nukasti ir šonuose sukritusį sniegą, ypač jei šiltnamis yra toliau nuo namų ir neturite galimybės dažnai jo stebėti. Sniegas, krisdamas nuo stogo, gali kauptis šonuose, ir labai pamažu, tačiau užtikrintai spausti konstrukciją.
Sniego valymui nuo paviršių ypatingų reikalavimų nėra, bene vienintelis iš jų – nepažeisti dangos. Tai daugiausia galioja polietileninės ir kitų plėvelių dangos šiltnamiams. Metodas patrankyti iš vidaus ir leisti nuslinkti tinka tada, jei turite šiltnamį iš storesnės, tačiau lanksčios dangos – tam tinka ir polikarbonatas.
Vienos dangos yra ilgaamžiškesnės nei kitos, ir ilgaamžiškumo testą jos patiria būtent rudenį ir žiemą esant vėjuotiems orams. Neatspariausia yra polietileno danga, tačiau ji vis dar pasirenkama, kadangi yra pigi ir gana elementariai tvirtinama. Vis dėlto pačias pigiausias plėvėles stipresnis vėjas sutaršo dar rudenį, atsparesni variantai gali laikyti iki 2-3 metų, ypatingai sutvirtintos plėvelės ir daugiau. Kad apsisaugotumėte nuo vėjo, žiemą nenaudojamus šiltnamius reikia sandariai uždaryti – patikrinkite duris, stoglangius, orlaides bent jau laikinai prieinamomis priemonėmis užsandarinkite tarpus.
Lietuvoje vėjuočiausi rajonai yra Pajūris bei Šiaurinė Žemaitijos dalis, taip pat vėjas vidutiniškai kiek stipresnis centrinėje Lietuvos dalyje. Tai žinoti ne tik pravartu vėjo jėgaines statantiems specialistams ar gyventojams, tačiau ir daržininkams. Tačiau žemaičiams iškart pradėti baimintis nereikėtų – šiltnamis plyname lauke gali labiau nukentėti, todėl jo konstrukcijas galima papildomai paremti, o kompaktiškai kieme ar sode įtaisytas šiltnamis, kur jį nuo vėjo saugo medžiai ar kiti, gali visiškai ramiai žiemoti net ir pakankamai vėjuotame pajūryje.
Žiemą gali praktiškai nesnigti, galbūt jūsų šiltnamis stovi mažiau vėjuotoje vietoje, tačiau vieno neišvengsite – žiemą tikrai bus šalta arba vėsu. Konstrukcijoms ir dangai pats šaltis įtakos beveik nedaro, tačiau jei turite laistymo sistemą ir žiemą šiltnamio neeksploatuosite, reikėtų nepamiršti iš jos išleisti vandenį. Užšalus vandeniui juose neapsidžiaugsite – vandens tūris didėja ir gali gadinti vamzdelius.
