„Naujas ir modernus butas mažaaukštės statybos name – puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina privatumą ir ramybę“ – nesibaigiančios nekilnojamojo turto plėtotojų vilionės. Vis dar atsiranda pirkėjų, kurie aklai tuo patiki, nors ne kartą Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra viešai komentavusios verslininkų gudravimą statomą vieno ar dviejų butų namą paverčiant daugiabučiu, naujo būsto įsigeidę gyventojai nepaiso perspėjimų apie galimas pasekmes. Tik pasijutę apgauti žmonės teisybės ieško ir institucijose, ir per žiniasklaidą – žadėtos ramybės nesulaukia.
Pastaruoju metu reklamos skelbia apie butų pardavimą keliuose Vilniaus apylinkėse statomuose namuose pagal išduotus leidimus statyti 1 ar 2 butų namus. Nereikia būti specialistu, kad, susipažinęs su statinio projektu, negalėtum nuspėti statytojo užmačių iš vieno ar dviejų butų padaryti kelis.
Akivaizdu, kad projektuotojai, vykdydami tokių statytojų užsakymus, numatė viską, kad nesunkiai būtų įgyvendintas galimai didžiausio pelno planas. Galiojantys teisės aktai neriboja butų dydžio ir tam tikrų patalpų skaičiaus. Todėl projektuojami du didelio ploto per du ar tris aukštus butai, kurių patalpų išdėstymas funkciniu požiūriu atitinka kelių atskirų butų struktūrą.
Tokių namų statytojai formaliai laikosi reikalavimo, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas pagal statinio projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tik statyba, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (nustatančius statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinančius specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus), laikytina savavališka su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis. Jeigu ir keičiamas nelaikančių vidinių sienų (pertvarų) išdėstymas, tai nėra esminių statinio projekto sprendinių pažeidimas. Pakanka atitinkamai pakeisti statinio projektą ir statytojui gali būti skirta bauda už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius.
Namo patalpų suskirstymas į butų patalpoms analogiškas grupes nereiškia, kad namas yra daugiabutis. Šiuo atveju tos patalpų grupės negali būti registruojamos atskirais butais suprojektuotame ir pastatytame 1 buto name (2 butų name teisiškai registruojami tik 2 butai). Pirkėjai, susigundę įsigyti patalpas tokiame name, įsigyja namo (buto) dalį, bet ne konkretų butą, – ir tampa namo (buto) bendraturčiais.
Jie negalės laisvai disponuoti (įkeisti, išnuomoti, parduoti) savo turtu ir net remontuoti be bendraturčių sutikimo. Be to, skiriasi dvibučių ir daugiabučių namų garso izoliaciją bei priešgaisrinę saugą užtikrinantys sprendiniai. Apgyvendinus tokį „vienbutį“ ar „dvibutį“ namą, neišvengiamai kils problemų dėl vaikų žaidimų aikštelių, kitos daugiabučiams privalomos infrastruktūros, kaip ir pasekmėmis panašiu atveju, kai nekilnojamojo turto plėtotojai įsiūlo negyvenamosios paskirties patalpas, pažadėdami jas „paversti“ butais.
Tokį būstą įsigijęs asmuo dar gali sulaukti ir baudos už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Ir tai dar ne visos patiklių pirkėjų laukiančios problemos, kurių valstybės institucijos išspręsti nepadės.
Užkirsti kelią nekilnojamojo turto plėtotojų piktnaudžiavimui dar projektavimo stadijoje Aplinkos ministerija siekia griežtindama vienbučių ir dvibučių namų statybos reglamentavimą – šia kryptimi tobulinamos teritorijų planavimo normos ir statybos techniniai reglamentai. Jau nustatytos privalomos automobilių stovėjimo vietų normos priklausomai nuo namo naudingojo ploto, maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis. Sudaryta speciali darbo grupė ieško dar efektyvesnių būdų šiam reiškiniui sustabdyti. Svarstomos teisinės galimybės nustatyti vienbučių ir dvibučių namų maksimalius parametrus, kuriuos viršijant reikėtų gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus ir kt.
„Apie pastebėtą klaidinančią reklamą, kai statomo ar pastatyto pastato paskirtis neatitinka statybos leidime nurodytos paskirties, informuojame Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pagal kompetenciją gali taikyti administracinio poveikio priemones. Tačiau veiksmingiausiu ginklu prieš nesąžiningus verslininkus turėtų tapti pirkėjų budrumas ir sąmoningumas. Nesant tokio nekilnojamojo turto paklausos, būsto rinka pati savaime apsivalytų“, – sako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė.
Šaltinis: Aplinkos ministerija
