Vienas didžiausių vasaros malonumų – čirškinti mėsą ant įkaitusių žarijų. Tačiau tiek pats procesas, tiek kepinio skonis gerokai skirsis priklausomai nuo to, kokį kepimo būdą pasirinksite: šašlykinėje ar kepsninėje. Specialistai pataria rinktis kepsninę, kuri esą daugeliu faktorių gerokai pranašesnė už šašlykinę.
Technologinis skirtumas
Kepsninę nuo šašlykinės pirmiausia galima gana nesunkiai atskirti vizualiai – kepsninė privalo turėti dangtį, kuris iš esmės pakeičia visą mėsos kepimo technologiją ir pagrindinius principus. Tuo tarpu šašlykinė yra tik metalinė „dėžė“, kurioje iškūrenamos žarijos, reikalingos kepti mėsai.
Nors yra manančių, kad kepsninė nuo šašlykinės skiriasi forma (kepsninė – apvali, o šašlykinė – stačiakampė), taip nėra. Tai esą tik dizaino sprendimas.
„Įrenginio forma neturi visiškai jokios reikšmės, nes svarbiausia, kad dūmai įsismelktų į kepamą mėsą. Žinoma, dažniausia kepsninės būna apvalios, nes tokia forma užtikrina tinkamą dūmų cirkuliaciją, tačiau gerų kepsninių gali būti ir kvadratinių“, – teigia bendrovės „GrillMan“ atstovas Mantas Radevičius.
Kvadratinės kepsninės sukonstruotos taip, kad viename kepsninės gale būtų kaminas, o kitame – ugnis. Taip dūmai keliauja per visą kepsninę, įsismelkdami į kepamą mėsą ir užtikrindami gerą skonį. Kitas variantas – oro angos yra kepsninės apačioje. Tokiose kepsninėse dūmai išeina per jos viršų. Tai reiškia, kad dūmai juda iš apačios į viršų.
„Skirtingai nei šašlykinėje, kepsninėje mėsa kepama tolygiau iš visų pusių, mėsa išlieka sultingesnė. Tie, kurie išbando kepsninę, prie šašlykinės paprastai nebenori grįžti“, – pastebi M. Radevičius.
Be to, jis pastebi, kad šašlykus galima kepti ir kepsninėje nuėmus dangtį. Nors esą su dangčiu net ir šašlykai iškepa skaniau.
Detalės, lemiančios kokybę
Tačiau perkant tiek šašlykinę, tiek kepsninę reikėtų atsižvelgti į keletą universalių faktorių, kurie ir leistų spręsti apie gaminio kokybę ir tolesnę jo eksploataciją. Be jokios abejonės, pirmiausia, tai yra skarda, iš kurios pagaminta šašlykinė ar kepsninė.
„Dideliuose prekybos centruose už nedidelę kainą perkamos šašlykinės ir kepsninės pasižymi tuo, kad kartais sulinksta vos palietus. Tai prieš perkant tokį daiktą reikėtų pagalvoti, kaip jis tarnaus, kai ten bus kūrenama ugnis, jei ima lankstytis vos palietus“, – teigia bendrovės „Krosneles.lt“ atstovas Rolandas Staugvila.
Jei planuojama pirkti šašlykinę ar kepsninę, kuri bus kūrenama anglimi, tuomet pakanka 1 milimetro storio skardos sienelių. Tačiau planuojantiems kurianti įrankį malkomis, verta pasirūpinti bent 2 milimetrų storio sieneles turinčiu gaminiu.
„Įsigyjant kepsninę reikia atsižvelgti į tris faktorius: sienelių metalo storį, tvirtumą ir tarpines. Ir netgi atsižvelgtus į į šiuos aspektus, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau kepsninė pradės rūdyti. Tačiau tai nutiks ne iš karto ir dar ne vienerius metus tokia kepsninė puikiai tarnaus savininkui, tad nereikia išsigąsti vos pamačius pirmąją rūdį“, – sako M. Radevičius.
Viena iš silpniausių kepsninių ir šašlykinių vietų – kojelės. Jos neretai išsikraipo, lūžta. Tačiau nuo to neapsaugotas nė vienas pirkėjas. Pardavėjai tikina, kad pasitaiko atvejų, kai pakankamai gerą modelį įsigiję pirkėjai keikia netvirtas kojeles, tačiau dėkoja už puikią kepsninę.
Dar vienas aspektas, į ką reikėtų atsižvelgti yra grotelės. Paprastai grotelės kepsninėms ar šašlykinėms būna nerūdijančios plieno, emaliuotos ar ketaus. Būtent pastarąsias ir rekomenduoja profesionalai. Esą jos geriausiai atiduoda kaitrą į mėsą, užveria poras ir taip padeda mėsą išlaikyti sultingą.
„Dažnai tokios grotelės tarnauja ilgiau nei pati kepsninė, todėl net vėliau įsigijus naują įrenginį, galima naudoti tas pačias groteles, jei tik jos yra kokybiškos ir pateisina lūkesčius“, – sako M. Radevičius.
