Vargu ar rastume namus, kuriuose nebūtų bent vieno kambarinio augalo. Jie puošia interjerą, suteikia jaukumo, o kai kurie žmonės juos renkasi tikėdamiesi, kad augalai padės pagerinti oro kokybę. Vis dėlto ne visi žali namų gyventojai yra tokie nekalti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kai kurių augalų lapuose, stiebuose, sultyse, svogūnėliuose ar žieduose yra medžiagų, kurios gali dirginti odą, burnos gleivinę, skrandį, sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, alergines reakcijas ar net rimtesnius sveikatos sutrikimus. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurių namuose auga maži vaikai, gyvena katės, šunys ar kiti smalsūs augintiniai.
Svarbu suprasti: dauguma šių augalų pavojingi ne stovėdami ant palangės, o tada, kai jų paragaujama, nulaužiamas lapas, sultys patenka į burną, akis ar ant jautrios odos. Todėl nebūtina visų augalų paniškai išmesti, tačiau būtina žinoti, kuriuos laikyti tik nepasiekiamoje vietoje, o kurių geriau apskritai atsisakyti.
Poison Control pabrėžia, kad augalų poveikis gali labai skirtis: vieni sukelia tik lengvą dirginimą, kiti – rimtus apsinuodijimo simptomus, o pavojus priklauso nuo augalo rūšies, suvalgyto kiekio, žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės.
1. Trijuostė sansevjera
Trijuostė sansevjera, dar vadinama uošvės liežuviu, yra vienas populiariausių kambarinių augalų. Ji nereikli, ištverminga, puikiai tinka net tiems, kurie dažnai pamiršta palaistyti augalus. Tačiau namuose, kuriuose yra mažų vaikų ar gyvūnų, ją reikėtų laikyti atsargiai.
Šis augalas laikomas toksišku katėms ir šunims. Jo lapuose yra saponinų, kurie paragavus gali sukelti pykinimą, vėmimą, seilėtekį ar viduriavimą. Žmonėms sansevjera paprastai nėra mirtinai pavojinga, tačiau vaikui sukramčius lapą gali atsirasti burnos, gerklės ar skrandžio dirginimas.
Galimi simptomai:
pykinimas, seilėtekis, vėmimas, pilvo diskomfortas, gerklės perštėjimas.
Ką daryti?
Laikykite augalą aukščiau, kad jo nepasiektų vaikai ir augintiniai. Jei lapas buvo sukramtytas, išskalaukite burną vandeniu, stebėkite simptomus ir prireikus kreipkitės į specialistus.
2. Alijošius
Alijošius daugeliui asocijuojasi su natūralia pagalba odai. Jo gelis dažnai naudojamas išoriškai – sudirgusiai, sausai ar nudegusiai odai raminti. Tačiau tai nereiškia, kad šį augalą saugu valgyti ar leisti jį graužti gyvūnams.
Alijošiaus lapuose yra ne tik gelio, bet ir gelsvų sulčių, kuriose randama medžiagų, galinčių dirginti žarnyną. Žmogui nedidelis kiekis dažniausiai nesukelia sunkių pasekmių, tačiau vaikams ar jautresniems žmonėms gali pasireikšti pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas. ASPCA alijošių nurodo kaip toksišką katėms ir šunims.
Galimi simptomai:
vėmimas, viduriavimas, vangumas, pilvo skausmas, seilėtekis.
Ką daryti?
Alijošių naudokite tik išoriškai ir neleiskite vaikams ar gyvūnams jo kramtyti. Jei augintinis suėdė lapo dalį, verta susisiekti su veterinaru
3. Vėzdūnė
Vėzdūnė, dažnai vadinama taikos lelija, vertinama dėl elegantiškų baltų žiedų ir vešlių lapų. Tačiau jos grožis gali būti apgaulingas. Augale yra kalcio oksalato kristalų, kurie patekę į burną dirgina gleivinę.
Paragavus vėzdūnės, gali pradėti deginti burną, patinti lūpos, liežuvis, gerklė, atsirasti gausus seilėtekis. Poison Control nurodo, kad vėzdūnė gali sukelti burnos ir gerklės sudirginimą, o stipresniais atvejais – sunkumą ryti.
Svarbu: vėzdūnė nėra tas pats, kas tikrosios lelijos. Tikrosios lelijos ypač pavojingos katėms, tačiau ir vėzdūnės nereikėtų laikyti ten, kur ją gali pasiekti augintiniai ar vaikai.
Galimi simptomai:
burnos deginimas, lūpų ir liežuvio patinimas, seilėtekis, pykinimas, sunkumas ryti.
Ką daryti?
Jei vaikas ar gyvūnas sukramtė vėzdūnės lapą, pašalinkite augalo likučius iš burnos, duokite gurkšnoti vandens ir stebėkite, ar nėra tinimo ar kvėpavimo sunkumų.
4. Angliškoji gebenė
Angliškoji gebenė atrodo dekoratyviai, gražiai svyra nuo lentynų ar pakabinamų vazonų, todėl dažnai pasirenkama interjerui pagyvinti. Tačiau šis augalas gali būti pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Gebenės lapai ir uogos gali dirginti virškinimo traktą. Jautresniems žmonėms kontaktas su augalu gali sukelti ir odos reakcijas. NC Poison Control angliškąją gebenę įtraukia į potencialiai nuodingų augalų sąrašą.
Galimi simptomai:
pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, odos sudirginimas, seilėtekis.
Ką daryti?
Gebenę geriausia laikyti pakabinamame vazone, kur jos lapų nepasiektų vaikai ir gyvūnai. Genėdami augalą mūvėkite pirštines, ypač jei jūsų oda jautri.
5. Difenbachija
Difenbachija – vienas iš tų augalų, kurių pavadinimą verta įsiminti visiems tėvams ir gyvūnų šeimininkams. Ji labai populiari dėl stambių, margų lapų, tačiau kartu yra vienas žinomiausių dirginančių kambarinių augalų.
Difenbachijos sultyse yra kalcio oksalato kristalų. Sukramčius lapą, jie gali sukelti stiprų burnos ir gerklės deginimą, seilėtekį, tinimą, laikiną balso prikimimą ar net sunkumą kalbėti. Poison Control nurodo, kad difenbachija gali sukelti burnos tinimą, seilėtekį ir kalbos sutrikimus, o patekus ant odos ar į akis – dirginimą.
Galimi simptomai:
burnos deginimas, liežuvio ir lūpų tinimas, seilėtekis, sunkumas ryti, akių ar odos dirginimas.
Ką daryti?
Šį augalą laikykite tik vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Persodinant ar genint verta mūvėti pirštines, o po kontakto kruopščiai nusiplauti rankas.
6. Irisas
Irisai dažniau auginami lauke, tačiau jų žiedai, šakniastiebiai ar vazoninės kompozicijos kartais atsiduria ir namuose. Šis augalas gali būti pavojingas, ypač jei paragaujama jo šakniastiebio ar kitų dalių.
Irisuose yra junginių, galinčių dirginti virškinimo traktą. Augintiniams jie taip pat gali sukelti nemalonius apsinuodijimo simptomus.
Galimi simptomai:
pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, vangumas, seilėtekis.
Ką daryti?
Jei namuose laikote irisų puokštę ar vazoninį augalą, nestatykite jos ant žemų stalelių. Ypač saugokite svogūnėlius ir šakniastiebius – jie gali būti patrauklūs smalsiems gyvūnams.
7. Narcizas
Narcizai – vienos mėgstamiausių pavasario gėlių. Jie dažnai perkami vazonėliuose arba merkiami į vazas, tačiau šis augalas nėra nekaltas. Pavojingiausia narcizo dalis yra svogūnėlis.
Suvalgius narcizo svogūnėlį ar didesnį kiekį kitų augalo dalių, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, silpnumas, drebulys, o sunkesniais atvejais – širdies ritmo ar kraujospūdžio pokyčiai. Džordžijos universiteto duomenimis, narcizo svogūnėlis priskiriamas toksiškoms augalo dalims, galinčioms sukelti apsinuodijimą gyvūnams.
Galimi simptomai:
pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, silpnumas, drebulys.
Ką daryti?
Nelaikykite narcizų svogūnėlių ten, kur juos gali pasiekti vaikai ar gyvūnai. Po sodinimo ar persodinimo nusiplaukite rankas.
8. Hiacintas
Hiacintai namuose dažnai atsiranda ankstyvą pavasarį. Jie stipriai kvepia, gražiai atrodo, tačiau jų svogūnėliai ir kitos augalo dalys gali būti toksiškos.
Didžiausias pavojus kyla tada, kai vaikas ar gyvūnas paragauja svogūnėlio. Tuomet gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Kai kuriems žmonėms hiacintų svogūnėliai gali dirginti ir odą, todėl juos sodinant verta mūvėti pirštines.
Galimi simptomai:
vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, seilėtekis, odos sudirginimas.
Ką daryti?
Hiacintus laikykite aukščiau, o nužydėjusius svogūnėlius saugiai padėkite arba išneškite ten, kur jų nepasieks augintiniai.
9. Hortenzija
Hortenzijos dažniausiai auginamos lauke, tačiau žydinčios vazoninės hortenzijos neretai puošia ir namus. Šis augalas taip pat turėtų būti laikomas atsargiai, nes jo dalyse yra medžiagų, galinčių sukelti apsinuodijimo simptomus.
Suvalgius hortenzijos lapų ar žiedų, dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Sunkūs atvejai reti, tačiau mažiems vaikams ir gyvūnams rizika didesnė.
Galimi simptomai:
pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, vangumas.
Ką daryti?
Vazonines hortenzijas statykite ten, kur jų nepasiektų gyvūnai. Jei augintinis sukramtė žiedą ar lapą, susisiekite su veterinaru, ypač jei atsirado vėmimas ar vangumas.
10. Oleandras
Oleandras – vienas pavojingiausių dekoratyvinių augalų šiame sąraše. Nors jis dažniau auginamas lauke ar šiltuose kraštuose, kartais laikomas ir kaip vazoninis augalas oranžerijose, terasose ar namuose.
Visos oleandro dalys yra nuodingos. Augale yra širdį veikiančių glikozidų, todėl net nedidelis kiekis gali sukelti rimtų simptomų. Merck Veterinary Manual nurodo, kad kai kurių dekoratyvinių augalų, įskaitant pavojingas rūšis, suėdimas gyvūnams gali baigtis gyvybei pavojingais simptomais.
Galimi simptomai:
pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai, drebulys, vangumas.
Ką daryti?
Jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, oleandro geriau visai nelaikyti. Jei įtariate, kad žmogus ar gyvūnas suvalgė bent nedidelę šio augalo dalį, nedelskite ir kreipkitės skubios pagalbos.
