Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?
Prieš dengiant rožes, reikia perkasti po krūmu esančią žemę, tačiau stengtis nepažeisti šaknų, rašo supersadovnik.ru. Krūminių ir laipiojančių rožių stiebus reikia priglausti prie žemės ir paguldyti ant eglišakių sluoksnio. Kad didžiulių augalų šakos nenulūžtų, krūmai iš vienos pusės pakasami ir nulenkiami, prisegant šakas prie žemės.
Tuomet krūmai apkaupiami, tiksliau tariant, ant augalo šaknų supilamas sausų žemių kauburėlis, kurio aukštis turi siekti ne mažiau 30 cm. Apipjaustytos arbatinės hibridinės rožės ir floribundinės rožės beveik visos atsidurs po žeme. Krūminių rožių atveju žemėmis užpilamas tik krūmo pagrindas, tačiau žemėmis galima užberti ir šakas.
Užpylimas žemėmis padeda išsaugoti didelį kiekį augalo pumpurų ir pavasarį galėsite naudoti bet kokį apgenėjimo metodą. Oro temperatūra po tokiu patikimu žemių užklotu (net jeigu jį apkloja sniegas) kurį laiką būna kur kas aukštesnė, negu išorėje.
Tiesa, neverta skubėti apkaupti rožes žiemai. Geriau tai atlikti dviem etapais. Spalio 10 – 15 dienomis rožių krūmų pagrindas tik lengvai užberiamas žemėmis, kad jos apsaugotų nuo netikėtų šalnų. Galutinai užpilti žemėmis augalą reikėtų visai prieš pat nuolatinius šalčius.
Rožių užklotui nerekomenduojama naudoti grynas durpes, pjuvenas ar smėlį – šios medžiagos labai sugeria drėgmę ir jei žiemą temperatūra smarkiai šokinės, aplink rožes gali susiformuoti ledo pluta. Nuo jos svorio augalo žievėje gali atsirasti pažeidimų, pro kuriuos gali pakliūti infekcija.
Apkaupiant žemėmis, geriausiai apsaugoma augalo šaknų sistema. Tačiau dėmesio: žemės ne sugrėbiamos nuo tos pačios lysvės (tai gali apnuoginti rožės šaknis), o užberiamos iš kitur (tai gali būti kompostas, puvenos ar tiesiog puri žemė). Dirvą tarp eilių galima uždengti seno mėšlo su šiaudais, smulkintos žievės ar sušutusių lapų sluoksniu. Kai žemė lengvai įšals (paprastai tai bū
Viena paprasčiausių medžiagų, naudojamų rožėms uždengti, yra eglišakiai arba sausi lapai. Jų sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 10 cm. Tiesa, jis patikimai saugo rožes tik palyginus švelniomis žiemomis. Jei eglišakių neturite, galite naudoti ąžuolo lapus ar augalines atliekas, kurios per žiemą nesupūna.
Kur kas patikimesnis rožių apsaugos būdas yra sausas oras. Virš krūmų įrengiami 50 – 60 cm aukščio karkasai, kurie iš šonų ir iš viršaus uždengiami bet kokiomis izoliacinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, drėgmę ir šilumą sulaikančiu popieriumi, pergamentu, kartonu. Naudojama ir polietileno plėvelė. Galiniai tokio apdangalo šonai uždengiami tuomet, kai temperatūra nukrenta iki 10 laipsnių šalčio. Šis rožių apdengimo metodas vadinamas sausuoju oro būdu, nes krūmai lieka apsaugoti nuo drėgmės pertekliaus, o oro sluoksnis apsaugo augalą nuo nušalimo. Šis būdas itin rekomenduojamas atšiauriomis ir snieguotomis žiemomis. Tačiau jį gali naudoti tik tie rožių augintojai, kurie nuolat lanko sodą arba būna jame jau ankstyvą pavasarį: sausuoju oro būdu saugomas rožes jau kovą reikia reguliariai pravėdinti.
Pagrindinė apsauginė medžiaga yra sniegas – būtent jis patikimiausiai apsaugos rožes nuo šalčio. Visi kiti – eglišakiai, lapai, agroplėvelė – jį tik sulaiko. Jei lauke yra 25 – 30 laipsnių šalčio, po 50 – 70 cm sniego sluoksniu temperatūra nekris žemiau 4 – 5 laipsnių šalčio. Dėl šios priežasties šakos prismaigstomos prie žemės, kad jas būtinai padengtų sniegas. Jei sniego bus mažai, teks jo papildomai prikasti. Jei ilgą laiką apskritai nesnigs, rožės, nepaisant visų pastangų, gali žūti. Tačiau tais atvejais, kai daug prisninga pačioje žiemos pradžioje ir šis sniegas neištirpsta iki pat pavasario, šiuolaikinės rožės vidutinio klimato zonose gali žiemoti be jokio papildomo uždengimo.