53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Alpinariumams tinkami augalai

Alpinariumams tinkami augalai

Alpinariumuose geriausiai jaučiasi alpiniai augalai, bet tinka visi žemaūgiai (kiliminiai, svyrantys, vijokliniai), tvirtomis, bet kompaktiškomis šaknimis, kurie nebijo kaitrios saulės, bet pakenčia pusiau pavėsį, sausrą, vėją ir gali augti saujelėje žemių.

Tarp daugiamečių gėlių galima sodinti žemaūgių formų spygliuočius ar lapuočius kompaktiškais vainikais, jeigu tarp akmenų paliksite pakankamai vietos jų šaknims. Jie sodinami pavieniui arba grupėmis, labai tinka grupuoti įvairių formų augalus (rutulio, žvakės, pagalvėlės, kilimėlio). Šalia alpinariumo arba aukščiausioje kalvos vietoje galima pasodinti augalą – akcentą. Tinka aukštaūgės varpinės žolės, besidriekiančios ar stiebinės rožės, visą vasarą žydintys sidabrakrūmiai, taurelinės jonažolės ir pan.

Alpinariumo pakraščiai papuošiami melsvėmis, vilkdalgiais ar bergenijoms – šie augalai ypač gražiai atrodo prie baseino, bet jie neturi užstoti alpinių gėlių. Jeigu alpinariumas vejoje, bent vieną pakraštį geriau palikti neapželdintą, kad būtų patogu nupjauti žolę.

Tarp akmenų mažiausiuose plyšeliuose gerai auga ylalapiai flioksai, pūkuotosios glažutės, įvairūs neaukšti šilokai, čiobreliai, perkūnropės, kai kurios uolaskėlės, alpiniai vaistučiai ir kalniniai laibeniai, gajosios ankstos, pajūrinės gvaizdės, alpinės ir pajūrinės naktižiedės, snieginiai ir dekoratyvinių formų plačialapiai gysločiai, alpiniai astrai, darželinės aubretės, pilkosios veronikos, žemaūgiai katilėliai ir gvazdikai, vilnotosios notros, gludai, muilinės gubojos, žemaūgių formų kraujažolės, gojiniai šalavijai, dekoratyvinių formų ir žemaūgiai raudonėliai, kai kurie snapučiai, melsvosios viksvos, katpėdės, bobramuniai, vyrskydės, visi sausažiedžiai augalai ir daugelis kitų.

Tarp akmenų dideliuose alpinariumuose galima sodinti ir alpines vijutres. Jos gerai auga pusiau pavėsyje arba saulėje, bet nemėgsta labai kaitrios pietinės saulės ir perdžiūvimo.

Alpinės liūtpėdės (Leontopodium alpinum) – astrinių šeimos pilkai sidabriškas augalas. Jų šakelės panašios į liūto pėdą, todėl ir pavadintos liūtpėdėmis. Mėgsta saulėtą vietą, gerai auga priesmėlio kalkingose dirvose. Tai ilgaamžis augalas, vienoje vietoje auga 15-20 metų. Žiemoja nepridengtos.

Alpinariumuose auginamos ir tikrosios levandos (Lavandula angustifolia). Tai daugiamečiai, gausiai šakoti iki 60 cm aukščio puskrūmiai. Jų senos šakos išgula, jaunos – stačios. Pražysta birželio pabaigoje ir žydi apie 1-1,5 mėn. Mėgsta saulėtą, derlingą, ne per drėgną dirvą. Šaltomis žiemomis apšąla arba visiškai iššąla, todėl reikia pridengti.

Dar retokai alpinariumuose auginami alpiniai, hibridiniai ir kiti sauleniai (Helianthemum). Jie geriausiai auga atvirose ir saulėtose vietose, pakenčia sausras. Žemei nereiklūs, gali augti skurdžiose smėlio dirvose. Mėgsta kalkinimą. Peržydėję stiebai nupjaunami, kad nauji augtų tvirtesni.

Pajūrinės gvaizdės (Armeria maritima) – vienas iš gražesnių alpinariumų augalų. Auga tankiomis lapų skortelėmis, kurios sudaro kilimą. Žiedkočiai užauga iki 15 cm aukščio, jų viršuje susiformuoja galvutės formos violetiniai rausvais, raudonais ar karmino spalvos žiedais. Žydi apie 1-1,5 mėn. nuo birželio. Gražiai atrodo visą sezoną.

Mažo alpinariumo neperkraukite gėlėmis – jam papuošti užteks 3-5 daugiamečių rūšių (vasarą jas papildys vienmetės gėlės). Didesniame alpinariume galima sodinti daugiau. Sodinama mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis, dažniausiai pavasarį arba rugpjūčio mėn. Kai kurios ekstremaliomis sąlygomis augančios gėlės sensta greičiau, kas 3-6 metai jas reikia pakeisti naujomis. Laistoma retai ir atsargiai, kad neišsiplautų žemė tarp akmenų.

Mano išsaugoti straipsniai