Egzotiškos išvaizdos, vienas populiariausių, paprasčiausiai auginamų namų sąlygomis, šiltų kraštų augalas. Jis ne tik ištvermingas ir nelepus, bet ir puikiai valo namų orą. Žinoma, svarbu žinoti keletą esminių jukos priežiūros taisyklių, kad augalas klestėtų ir džiugintų ilgus metus. Dalinamės pagrindinėmis jukų savybėmis, kurias svarbu žinoti.
Juka (lot. yucca) – populiarus kambarinis augalas su kuokštais kietų, kardo pavidalo lapų ant sumedėjusio rudo stiebo. Augalo aukštis priklauso nuo stiebo aukščio. Namų sąlygomis juka nežydi. Lengvai auginama, bet kartais augalas su silpnomis šaknimis arba pažeistas grybligės gali sunykti jau pirmaisiais augimo metais.
Vieta
Mėgsta šviesą. Vasarą galima laikyti verandoje arba balkone.
Temperatūra
Vasarą gerai išlaiko aukštą temperatūrą, ypač išnešta j daržą. Žiemą poilsio metu labiau linkusi prie šaltesnio oro (10-14C), nors gali žiemoti ir normalioje kambario temperatūroje su sąlyga, kad oras nėra per daug sausas.
Laistymas
Vasarą gausus, 2-3 kartus per savaitę, ypač karštomis dienomis. Žiemą laistymas apribojamas, kad žemė kartkartėmis perdžiūtų. Augalo užliejimas, ypač šaltose patalpose, dažnai būna ne tik lapų pageltimo, bet ir jukos sunykimo priežastimi.
Tręšimas
Pavasarį ir vasarą – kas 10 dienų silpnos koncentracijos mineralinių trąšų mišiniu arba mėšlo srutų tirpalu.
Persodinimas
Jaunus augalus – kasmet pavasarį, senesnius – kas 2-3 metai į kompostinės, velėninės žemės, durpių bei smėlio mišinį. Dideliems augalams pakeičiamas tik viršutinis žemės sluoksnis.
Dauginimas
Atžaliniais sodinukais arba jaunų lapų ar stiebo dalių įšaknijimo būdu.
