Prasidėjus sodų ir daržų sezonui, tenka ne tik pasirūpinti dirvos trąša, bet ir pagalvoti, kur dėti žaliąsias atliekas. Dažniausiai besišvarinant sugrėbtos šakelės, šiaudai, išravėta žolė, apkirptos gyvatvorės ir nugenėtos šakos išmetamos į atliekų konteinerius. Tačiau galima vienu šūviu nušauti du zuikius ir šias atliekas panaudoti praktiškai. Juk kas vienam yra nenaudingos atliekos, kitam gali pasitarnauti kaip puiki organinė medžiaga – kompostas.
Juk kas vienam yra nenaudingos šalintinos atliekos, kitam gali pasitarnauti kaip puiki organinė medžiaga – kompostas.
Ekologine komposto nauda greičiausiai niekas neabejoja. Tai ekologiškai švarus produktas, be jokių cheminių priemaišų, idealiai tinkantis jauniems medeliams, gyvatvorėms sodinti, taip pat vejų, kambarinių gėlių priežiūrai.
Be to, virtuvės ir žaliųjų atliekų tvarkymas apsimoka ir praktiškai. Skaičiuojama, kad net 40-50 proc. namų ūkyje susidarančių atliekų gali būti kompostuojama. Vadinasi, kompostuojant galima beveik perpus sumažinti išlaidas už atliekų tvarkymą. Tai ypač aktualu dabar, kai pakilo „vartų“ mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose.
„Kompostuojant praktiškai be papildomų investicijų išgaunama kokybiška trąša sodo ir daržo gėrybėms auginti. Jei nuspręstumėte atlikti eksperimentą ir suskaičiuotumėte visas išlaidas, skirtas sodo ir daržo gėrybių tręšimui, greitai įsitikintumėte, kad kompostuoti apsimoka gerokai labiau“, – teigia Daiva Skrupskelienė, „Ecoservice“ vykdančioji direktorė.
Bendrovė parengė 8 žingsnių rekomendacijas, kurios padės kompostuojant išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų ir paskatins išgauti kokybišką kompostą.
Kompostuojant pirmiausia reikėtų pasirūpinti kompostavimo dėže. Gera žinia ta, kad įgyvendindamas ES reikalavimus kompostavimo dėžes įsigijo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Jos nemokamai dalinamos gyventojams, įsikūrusiems individualiuose būstuose.
8 žingsniai, kurie padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų kompostuojant:
1. Vietos pasirinkimas. Kompostavimo vietą rekomenduojam įrengti medžio paunksmėje, kad vasarą jas dengtų šešėlis, o žiemą būtų apšviestos saulės;
2. Ką galima kompostuoti? Augalines virtuvės atliekas (vaisių, daržovių likučius, kavos tirščius, arbatos ir kavos filtrus), sodo ir daržo atliekas (šakas, žolę, sausus lapus, nuvytusias gėles, augalų liekanas), kitas sunykstančias medžiagas (popierių ir kartono gabalėlius, nedažyto medžio pjuvenas, drožles);
3. Ko negalima kompostuoti? Stiklo, plastiko, skardinių, medžiagų, kurios gali užteršti kompostavimo vietą (baterijų, vaistų, dažų ir skiediklių, kitų chemijos junginių), šunų ir kačių kraiko, išmatų, sergančių krūmų ir augalų dalių;
4. Diferencijuotas atliekų surinkimas. Reikia pasirūpinti, kad atskirai į kompostavimo dėžę būtų surenkamos virtuvės ir žaliosios atliekos. Virtuvės atliekos turėtų būti surenkamos į atskirą biologinę atliekų dėžę;
5. Kompostavimo proporcijos. Siekiant optimalaus kompostavimo rezultato, kompostavimo dėžę reikia prikrauti proporcijomis 2:1. Tai reiškia, kad dvi dalis turi sudaryti kompostuojamų medžiagų drėgnos atliekos, kurių sudėtyje yra azoto (nupjauta žolė, virtuvės atliekos), vieną dalį – sausos atliekos (sausi lapai, žagarai, popierius), turinčios anglies;
6. Užpildymas kompostu. Kad būtų užtikrintas optimalus vėdinimas ir drenažas, komposto dėžės dugnas pirmiausiai turi būti nuklojamas stambiai sukapotomis šakomis, sumaišytomis su subrendusiu kompostu arba ankstesnio komposto gamybos likučiais. Tada pilamos organinės atliekos, išlaikant drėgnų ir sausų atliekų proporcijas 2:1.
7. Drėgmė ir jos matavimas. Tinkama komposto drėgmė – 45-65 %. Ji išmatuojama kumščio šonu spaudžiant komposto dėžėje esančias medžiagas. Jeigu išsiskiria keli lašai skysčio, drėgmė yra optimali. Jei daugiau lašų – per didelė, jeigu skystis neišsiskiria – per maža;
8. Kompostavimo ciklai. Svarbu žinoti, jog metų eigoje, Lietuvos klimatinėmis sąlygomis galima kompostuoti 2 kartus per metus: nuo rugsėjo iki kovo (7 mėn.) ir nuo balandžio iki rugpjūčio (5 mėn.).
