Nesumeluosiu sakydama, kad tenka matyti (gyvai ar nuotraukose) daug įvairių aplinkos projektų. Vieni stebina originaliais kraštovaizdžio dizaino sprendimais, kiti tiesiog stulbina retų ir išpuoselėtų gėlynų gausa, o treti… Treti tokie, kaip šis. Labai mielas ir jaukus, todėl net nesinori svarstyti, kaip ir kodėl šeimininkams pavyko pasiekti tokį įspūdį. Tiesiog gera ir ramu pasigrožėti.
Namo sieną pagyvina vazonėliuose susodinti dekoratyvieji kiškiakopūsčiai, ryškiaspalvė pelargonija. Šeimininkė pasakoja, kad šalia namo buvo ir gėlynas, tačiau margumo pasirodė per daug, o, jei pačiai negerai, tai ir kitiems gal negražu, todėl čia pasodino kadagį ir jį labai lepina.
Sodo sklype neįmanoma išsiversti be ūkinėms reikmėms naudojamo pastato: jis pridengtas ne tik aukštomis tujomis, bet ir dekoratyvesniais augalais. Aukščiau pastatytas vazonas su žydinčiomis gėlėmis paslepia tai, kas badytų akis.
Netoli Vilniaus esančiame sodų bendrijos standartiniame 6 arų sklype Ramutė Dyšienė drauge su vyru Vytautu praleidžia visas vasaras. Paklausta, kokie augalai labiausiai patinka, šeimininkė nė negalvojusi atsako, kad visi, kitaip jų tiek neaugintų, kiekvienas metais vis naujų neieškotų. Ramutė perka ir sėklas, ir daigelius, vieną kitą medelį įsigyja ir didesnį. Pelargonijas, kurias neseniai pamėgo, moteris išsaugo per žiemą ir vėl iš naujo kasmet užsiaugina pati: pirkti šias gėlės kainuotų nepigiai. Augina šeimininkė ir tujų sodinukus – jų pasisodinę kaimynai džiaugiasi, kokie šie atsparūs ir gražūs.
Visą šiltąjį sezoną sode akį džiugina vienokios ar kitokios žydinčios gėlės. Nors įsibėgėjusi vasara truputį pristabdė spalvų fejerverką, bet ryškiažiedžių akcentų ir dabar nestinga. O kiek daug jų būna pavasarį, kai visomis spalvomis suspindi tulpės, ar į vasaros pabaigą, kai savo laiko sulaukia jurginai ir kardeliai.
Ramutės sode augalai dažnai keičia savo vietą – moteris nuolat kokį nors tai išrauna, tai naują pasodina, kad gėlynuose atsiskleistų kiekvieno augalo dekoratyvumas. Gal todėl ji nepaiso namiškių siūlymo kieme pastatyti sūpynes: argi bus laiko taip nuobodžiai ilsėtis?..
Gėlynuose daug iš sėklų išaugintų mažų spygliuočių, derančių prie žemę dengiančių kiliminių augalų ar žemaūgių gėlių. Ten, kur dera, spygliuočiams „leidžiama“ augti didesniems – juos Ramutė formuoja, kad įdomiau atrodytų.
Sodo pakraštyje baltais smulkiais žiedeliais apsipylusi krūminė raganė – taip ji vadinama dėl panašumo į krūmą.
Sodą nuo kaimynų atskiria ir aplinką įrėmina prie tvoros pasodinti vieni gražiausių vijoklinių augalų – raganės.
Sodo sklypas neįsivaizduojamas be daržo – jam čia skirta pakankamai vietos. Tačiau praktiškasis pradas išpuoselėtos aplinkos įvaizdžio negadina: nuo poilsio zonos daržas atskirtas dekoratyviais augalais, vazonais su žydinčiomis gėlėmis ir raganėmis apsivijusia atramine tvorele.
Nors sode didžiausią dėmesį šeimininkė skiria gėlynų dekoratyvumui, čia įkomponuota ir daug naudingų augalų: kokia vasara, jei negali paskabyti uogų. Taigi sklype atsirado vietos serbentų, agrastų, šilauogių krūmeliams, valgomiesiems sausmedžiams. Pasisodino Ramutė ir šeivamedį – pagal išsilavinimą medikė, tad žino, kad šios uogos padeda nuo „šimto ligų“. Sklypo pakraštyje auga riešutmedžiai – vieną jų, graikinį, įsigijo neseniai. Nors riešutų teks dar palaukti, apie tokį gražų augalą moteris seniai svajojo.
Vijoklinės rožės kaimiško stiliaus sode visada labai dera. Pasak šeimininkės, žiemą nebuvo sniego patalo, todėl šįmet rožė žydi kukliau. Apskritai šie metai nėra labai geri gėlėms: pernai daugelis jų žydėjo gausiau, bet tik nuolat savo augalų gyvenimą stebintis žmogus pamato tokius dalykus, o mums, prašalaičiams, gėlynai atrodo žavūs.
Dideliuose vazonuose komponuojami skirtingų gėlių deriniai, atidžiai parenkama jų spalvinė gama, žiedų forma, aukštis.
Aukštai tujų gyvatvorei tenka skirti daug dėmesio – Ramutė ją geni, tręšia, purškia, nes nuo šalia augančio miško tujos užsikrečia rūdimis (grybine liga).
Sode visą vasarą gyvenantys šeimininkai laiko vištas (su jomis žaisti labai mėgsta iš Amerikos atvykę anūkai), bet jų namelis puikiai užmaskuotas. Žinoma, pasidžiaugti laisve išpuoselėtoje pievutėje paukštis galėjo tik todėl, kad išleidome jį papozuoti.
Žemaūgiai jurginai jau ir vasarą tampa įspūdingai žydinčiu gėlynų akcentu.
Idėja
Šalia tujų, užuovėjoje, pastatyto suoliuko (ant kurio vidurdienį krinta obels šešėlis ir čia smagu atsipūsti) suklotos plytelės – jų faktūra primena medžio trinkeles. Drauge su gėlių vazonais ir dekoratyviu akmeniu jos įrėmina poilsio vietą. Šias plyteles Ramutė ketino pakloti po senovinio žolės smulkintuvo medinėmis kojomis, kad šios nepūtų, tačiau vieta šalia suoliuko pasirodė tinkamesnė.
Tikslingai apskaičiuotose vietose įkomponuotas senovinis žolės smulkintuvas, medžių kamienai – ne tik dekoratyvūs kraštovaizdžio elementai: jie skirti vazonams su žydinčiais augalais „eksponuoti“. Pakelti aukščiau nuo žemės šie yra geriau matomi, jų siluetai ir ryškios spalvos aplinkai suteikia ekspresyvumo. Panaši ir gėlynuose sudėliotų akmenų, girnapusių paskirtis – išsklaidyti gležnos žalumos ramybę, kad ši netaptų pernelyg monotoniška.
Naujausia sodo puošmena – svyrantis skiepytas maumedis, kuriam sode parinkta išskirtinė vieta. Jį Ramutė pirko, nes pati tokio nebūtų išauginusi.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
