Auginti šią, kartais papėdžialapiu vadinamą gėlę savo namuose nėra labai sunku. Ji nereikli temperatūrai, todėl mielai gyvens tokioje šilumoje kaip ir jūs patys. Jei negyvenate tamsiame rūsyje, vėzdūnės augimui pilnai užteks ir normalios jūsų namų šviesos. Tiesa, jei nutarsite atsidaryti langus, šiai gėlei tai gali labai nepatikti. Pasidomėjome, ką dar reikia žinoti apie vėzdūnės priežiūrą.
Vėzdūnė (Spathiphyllum ) natūraliai auga tropiniuose Amerikos miškuose bei pietryčių Azijoje. Ryškiausi augalo bruožai – ilgakočiai žali lapai bei balta ryški pažiedė, supanti į burbuolę panašų žiedą. Ši pažiedė, priklausomai nuo rūšies, gali išsilaikyti iki 2-3 mėnesių. Dydis priklauso nuo rūšies – galima įsigyti mažų iki 20 cm aukščio užangančių gėlių iki metrinių gigančių. Šios gėlės gana nereiklios bei greitai prisitaikančios, ir tai dar viena priežastis, kodėl jos yra mėgstamos lietuvių. Be to, vėzdūnės ne tik gražios, tačiau taip pat visuomet minimos tarp efektyviausių augalų, iš oro valančių kenksmingas chemines medžiagas.
Vieta ir temperatūra. Šioms gėlėms patinka šviesa ir šiluma, tačiau jų nereikėtų palikti ant palangės, kur jos gautų daug tiesioginės saulės. Kretingos muziejaus žiemos sodo vyr. specialistė agronomės Eleonoros Ranciuvienės teigimu, šios gėlės temperatūrai nelepios ir esant vidutinei temperatūrai gerai auga visus metus. „Mūsų sode temperatūra yra vienoda, nors aišku vasarą ji būna didesnė – ir iki 20, ir iki 25 laipsnių. O žiemą apie ji siekia 18 laipsnių, nors galėtumėme sakyti, kad šiluma galėtų būti ir truputį didesnė. Prisiminkite, kad ši gėlė labai nemėgsta skersvėjų“, – pasakoja specialistė.
Žemė. Vėzdūnės persodinamos kas 1-2 metus. Ši nelepi gėlė gerai auga ir standartinėje kambariniams augalams auginti skirtoje žemėje, tačiau tikrai nesuklysite į ją įmaišę durpinės, kompostinės žemės ar lapinės medžiagos, netgi smulkaus žvyro, pagerinančio drenažą. Žemė vazone turi būti šiek tiek drėgna, augalas mėgsta ir daugiau erdvės, todėl, jei įmanoma, vazoną parinkite platesnį.
Laistymas. Vėzdūnės mėgsta drėgmę. Gausiau šį augalą reikia laistyti vasaros metu, kai gėlė sparčiai auga. „Dažnai apiplauname augalų lapus – ne tiek laistome, kiek apipurškiame. Žiemą laistome mažiau, tačiau vasarą jai reikalingas drėgnesnis oras, nes jeigu nebus drėgmės, jos lapai nebus tokie gražūs ir spindintys“, – pasakoja pašnekovė.
Tręšimas. Vėzdūnes tręškite saikingais kiekiais. Augimo ir netgi žydėjimo metu augalą galima tręšti kas dvi savaites, rudenį ir žiemą – kas mėnesį. Geriausia naudoti skystas trąšas.
Priežiūra, atsižvelgiant į metų laiką. Nors sezoniškumas vėzdūnėms turi mažai įtakos, tarkime, praktiškai nereikia keisti temperatūros, tačiau atsižvelgus į sumažėjusį šviesos kiekį, reikėtų prie to pritaikyti ir laistymo įpročius. „Pagrindinis reikalavimas žiemojančioms vėzdūnėms – jas reikia mažiau laistyti. Mūsų sode jas laistome gal kartą per mėnesį, todėl, kad jos auga ne vazone, o grunte, kur drėgmės užtenka. Vazonuose, kad ir žiemą, ypač kai ji nebežydi, laistyti ją reikia mažiau“, – pasakoja E. Ranciuvienė.
Ligos. Jei pastebėjote, kad augalai nebėra tokie gyvybingi ir pamažu nyksta, patikrinkite jų lapus. Jeigu audinys tarp lapų gyslų pradeda gelsti ar įgauti bronzinę spalvą, o pačios gyslos lieka žalios, gali būti, kad taip pasireiškia trąšų (konkrečiai magnio) trūkumas. Patreškite magnio sulfatu (koncentracija – 30 g/10 l).
Jei geltonuoja ir vysta apų kraštai bei viršūnės, problema gali būti atvirkštinė – pertręšimas. Nuo to taip pat tamsėja ir nyksta šaknys.
