Artėja ilgai laukta šventė – Šventos Kalėdos. Tad šiuo laukimo metu labai norisi pasipuošti savo namus. Tam tinka Advento vainikas, nuskinta eglės šaka ir, žinoma, žydinčios kambarinės gėlės. Vienos iš jų tradiciniai Kalėdų kaktusai. Kaip šias gėles prižiūrėti, kad vėl kitais metais jos džiugintų gausiu žydėjimu, sutiko pasidalinti patirtimi Lietuvos edukologijos universiteto vyr. botanikė ir žiemos sodo kuratorė Teresė Jokšienė.
Kalėdų kaktusais paprastai vadinami plokšteniai (Schlumbergera) ir jų formos. Anksčiau prekybos centruose pirkdavome brazilinio (S. russeliana) ir tikrojo (S. truncata) plokštenio hibridus. Dabar parduotuvėse dažniausiai yra tikrojo plokštenio formos, kurios išsiskiria labai dantytais stiebų nareliais.
Gamtoje plokšteniai paplitę Brazilijos kalnuotuose rajonuose, netoli nuo vandenyno pakrančių, ir veši nuo 900 iki 2800 m aukštyje. Auga ant žemės paviršiaus arba kaip epifitai ant medžių šakų. Reikalingos drėgmės gauna pakankamai reguliariai visus metus. Todėl jų išvaizda ir augimo poreikiai skiriasi nuo dykumų kaktusų.
Plokštenių stiebai šakoti, susideda iš plokščių į lapus panašių 4-5 cm ilgio narelių su smailiais danteliais. Dėl jų formos ši kambarinė kalėdinė gėlė Lietuvoje ir pavadinta plokšteniu. Tai yra trumpos dienos augalas – sužydi, kai diena tęsiasi trumpiau, kaip 10 valandų. Kaip tik žiemos pradžioje, prieš Kalėdas Lietuvoje ir yra tokio ilgumo diena, todėl jie ir pražįsta. Štai kodėl plokšteniai vadinami Kalėdų kaktusais.
Ar plokšteniai sužydės, priklauso nuo apšvietimo, temperatūros ir veislės. O veislių dabar yra labai daug, todėl galime išsirinkti žydinčių baltais, rausvais, raudonais, violetiniais ar net gelsvais žiedais ir žydėjimas tęsiasi nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos. Taip pat veisles namuose yra lengviau auginti, jos yra pakantesnės kambarių sąlygoms, negu rūšiniai augalai.
Kaip prižiūrėti kalėdinį kaktusą?
Ką tik įsigyti augalai žydi gausiai, bet nepatyrusio gėlininko rankose gali daugiau nežydėti. Šiems miško kaktusams reikia ramybės laikotarpio (mažiau šilumos ir vandens) ir vasaros „atostogų“ lauke – tada kitais metais susiformuos žiedpumpuriai ir jie vėl gausiai žydės.
Šviesa. Laikykite šviesioje vietoje, bet apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Nestatykite jo ant pietinių palangių.
Temperatūra. Auginkime gyvenamojo kambario temperatūroje. Bet rudenį ir žiemą turėtų būti 10–15°C šilumos. Tai skatina žydėjimą. Substrato temperatūra negali būti žemesnė nei yra oro – pradės pūti šaknys. Šiltuoju metų laiku galite išnešti augalą į balkoną ar į lauką, tačiau pasirūpinkite, kad jis ilgai nebūtų paliktas saulės atokaitoje.
Drėgnumas. Kaip minėta, natūraliai šis augalas auga drėgnuosiuose miškuose, todėl stiebas neturi vaško sluoksnio kaip jo giminaičiai dykumoje, bet pakankamai gerai prisitaiko ir sausuose kambariuose, auginant tarp arba šalia kitų augalų. Ypač, jeigu pastatysime ant plačių šlapios skaldos pripiltų padėklų.
Laistymas. Laistyti šiuos augalus reikia ir kruopščiai, ir protingai – jų šaknys visada turi būti drėgnos, bet per didelis vandens kiekis jas supūdo. Todėl prieš pilant vandenį, visada reikia kruopščiai pažiūrėti net kelis kartus savaitėje, ar jo reikia. Jeigu šaknys išdžius, tai augalas taip pat nukentės. Laistymui naudokite šiltą, kambario temperatūros, minkštą vandenį ir stenkitės nesušlapinti paties augalo.
Substratas. Nupirktą parduotuvėje plokštenį reikėtų persodinti. Žemių mišinyje turėtų būti apie 1/3 stambaus smėlio. Tada išvengsime substrato užmirkimo, bus lengviau laistyti, negu auginant durpiniame substrate.
Tręšimas. Trąšas vartojame priklausomai nuo augimo fazės. Prieš žydėjimą ir žydėjimo metu naudojame daugiau fosforo ir kalio turinčias kompleksines trąšas, o augimo – azotinėmis. Tręškime silpnesniais tirpalais, negu kitas gėles ir tai darykime kas 2–4 savaites.
Žydėjimas. Kaip minėjome, šis augalas yra trumpadienis, natūraliomis sąlygomis žydi rudenį ir pavasarį. Bet kambariuose jau yra nebe natūralios sąlygos, vakarais įsijungiame apšvietimą ir taip prailginame dieną. Tai gali tapti priežastimi, kodėl nežydi plokšteniai. Bet šią problemą yra lengva išspręsti. Paprasčiausias variantas yra, augalą laikyti patalpoje, kurioje yra natūralus apšvietimas. Bet jeigu tokios galimybės nėra, tai reikia sukurti trumpos dienos įvaizdį/aplinką.
Tuo tikslu susirandame labai sandarią dėžę arba tankų audeklą, pro kuriuos visai nepraeina šviesa ir jais augalus uždengiame. Žinoma, ne visai parai. Tamsoje laikome apie 14 val., o likusią dienos dalį – natūraliame apšvietime. Tą procedūrą reikėtų pradėti 6–8 savaitės iki norimo žydėjimo. Augalus temdome tol, kol pasimato žiedų pumpurai. Tada jau tikrai žinome, kad mūsų numylėtinis žydės. Tą procedūrą galima kartoti kelis kartus metuose.
Po žydėjimo plokšteniui reikalingas apie 30 dienų ramybės laikotarpis. Šiuo metu netręškite ir nekarpykite, neskabykite kaktuso, laistykite labai retai.
Po ramybės periodo nuvytusius žiedus nuskabykite ir augalu rūpinkitės kaip įprasta.
Persodinkite po ramybės periodo. Geriau parinkti sunkų, keraminį indą, nes jis tvirčiau laiko siunkius nukarusius stiebus. Dideliame inde priauga daug tiebų, ant kurių susiformuoja daug žiedų. Šiuos kaktusus galima auginti ir pririštus ant atramų, kaip ir kitus epifitinius augalus. Tik reikėtų juos rišti atskirai nuo bromelijinių ar orchidėjų, nes nemėgsta purškimų, supūva stiebai.
Ko reikia plokšteniui, parodo jo išvaizda. Jeigu stiebai įgauna rausvą atspalvį, reiškia yra per daug saulės spindulių, reikia pritemdyti. Jeigu nareliai raukšlėjasi, tai yra žuvusios šaknys. Dažniausiai tai nutinka dėl dažno laistymo, jos supūva. Todėl retinkime laistymą, persodinkime į vandeniui laidų substratą, bet gali tai nutikti ir ilgai nelaisčius. Todėl šiuos kaktusus reikia stebėti ir reaguoti į jų pasikeitimus tinkamai. Susiraukšlėjusius narelius galima mėginti šaknydinti smėlyje. Jeigu pakenkimas nedidelis, tai išaugins šaknis.