Atrodytų keistas klausimas, tačiau nepaisant to, fasado apdaila ne tik puošia jūsų namų išorę, ji taip pat suteikia apsaugą nuo atmosferos veiksnių. Labai svarbu tai įvertinti ir nesirinkti fasado apdailos sprendimų vien tik pagal madas ar grožį – tik visokeriopai pamatuoti sprendimai gali būti ilgaamžiškumo garantas. Žinoma, tai nereiškia, kad negalėsite gerųjų paviršiaus savybių suderinti su estetika.
Ne paslaptis, kad apdaila iš esmės turi dvi funkcijas. Viena jų yra žinoma, papuošti namo fasadą. Antroji yra apsauga nuo atmosferos reiškinių – lietaus, sniego, krušos ar ledo, ultravioletinių spindulių, vėjo. Žinoma, tai ne vienintelis elementas saugantis namus, tačiau apdaila yra pirmas barjeras, daugiau ar mažiau sėkmingai sulaikantis perteklinę drėgmę. Norint, kad apdaila gautų kuo mažiau drėgmės, būtina tinkamai įrengti lietaus latakus ir reguliariai patikrinti, ar juose neatsirado įtrūkimų.
Drėgmė yra pagrindinė problema, kurios išvengti padeda tinkamai parinkta apdaila. Didelis vandens kiekis gali ardyti jūsų namo pamatus ar sukelti problemų su pelėsiu. Temperatūros skirtumai yra dar vienas iš veiksnių – esant dideliems svyravimams, mažiau kokybiška apdaila gali atšokti ar būti kitaip pažeista. Ultravioletiniai spinduliai neigiamai veikia pastato estetinę išvaizdą – ilgainiui gali kisti jo spalva. Taip pat, renkantis konkrečius fasado sprendimus reikėtų prisiminti, kad namas gali būti veikiamas nevienodai – šiaurinėje pusėje didesnė drėgmės tikimybė, pietinėje, akivaizdu, didesnis saulės aktyvumas.
Be išvardintų veiksnių, išorinės apdailos sluoksnis dalinai saugo ir nuo vėjo (nors pagrindinis priešvėjinis izoliacijos sluoksnis yra įrengiamas po apdaila)apsaugodamas namą nuo šaltų gūsių, kurie šaldo sieną. Žinoma, ši įtaka nėra žymi, tačiau gerai žinome, kad ilgiau gyvenant tame pačiame name, smulkmenos ilgainiui lemia didelį skirtumą. Tiesa, būtina pabrėžti, kad išorinės apdailos sluoksnis, šilumos izoliacijai įtakos praktiškai nedaro arba ji yra labai nežymi.
Lietuvoje fasadai dažniausiai dengiami dailylentėmis, keraminėmis plytomis ar plytelėmis bei yra tinkuojami dekoratyviniu tinku arba tinkuojami, o po to nudažomi. Pasidairę rastumėme ir kitų sprendimų, tačiau populiariausi yra išvardintieji.
Dailylentės gali būti:
Medinės dailylentės. Tokio fasado dailylentės paprastai yra daromos iš spygliuočių (pušies ir eglės), kurios, priklausomai nuo medienos kategorijos, gali būti pigesnės ir brangesnės. Jas galima tiek dažyti, tiek lakuoti. Nors šis būdas ir yra pakankamai ilgaamžis (kokybiškos dailylentės gali laikyti apie du dešimtmečius), tačiau palyginus su kitų rūšių dailylentėmis, jų tarnavimo laikotarpis yra pakankamai trumpas, neilgos ir dažymui suteikiamos garantijos. Medinės dailylentės pasižymi natūralumu, tačiau reikalauja daugiau priežiūros, be to, kai kuriuos tokios apdailos rūšys gali būti itin brangios.
Plastikinės (PVC) dailylentės. Danga suteikia nemažas dekoravimo galimybes, tad tokios dailylentės gali būti ne tik įvairių spalvų, tačiau ir būti padengtos medienos imitacija. Brangesnis sprendimas yra medžio kompozito dailylentės, sudarytos iš plastiko ir medienos dulkių. Toks sprendimas sujungia medinių dailylenčių natūralumą su plastiko ilgaamžiškumu. Plastikinės dailylentės yra atsparesnės drėgmei nei medinės, jas lengva prižiūrėti ir plauti. Tiesa, įprastas plastikines dailylentes žmonės mažiau renkasi dėl jų išvaizdos, o kompozito dailylentės yra brangios.
Fibrocementinės dailylentės. Itin atsparios ir ilgaamžės, pasižyminčios geromis priešgaisrinėmis savybėmis, laikomos vienu draugiškiausių aplinkai pasirinkimų. Dar daugiau, savo faktūra šios dailylentės primena medieną, todėl taip pat galima sakyti, kad pasirinkdami jas, gaunate medienos išvaizdą, tačiau be ilgalaikių neigiamų padarinių ir priežiūros. Vis dėlto, už tokį rinkinį reikia ir pamokėti – šių dailylenčių kaina yra santykinai aukšta.
Dažyti ir dekoratyviniu tinku tinkuoti fasadai. Tai viena iš dažniausiai pasirenkamų apdailos rūšių. Teoriškai paprasta, tačiau galbūt labiausiai rizikinga išeitis – nusimanančių meistrų įrengtas fasadas džiugins ilgai, tačiau jis taip pat yra labai jautrus klaidoms. Statybinis brokas čia ne tik gerai matosi, tačiau reikia daug pastangų jį tinkamai ištaisyti. Tinkas taip pat mažiau atsparus drėgmei. Nepaisant to, žmones vilioja tokio metodo spalvinė gama ir santykinai nebrangus įrengimas.
Keraminės ir klinkerio plytelės. Neretai namų savininkai nori sukurti vizualinį efektą, tarsi namas būtų pastatytas iš degto molio plytų. Tam pasirenkamos keraminės ar klinkerio plytelės. Klinkerio plytelės pasižymi labai žemu drėgmės įgeriamumo rodikliu (iki 5-6 %, tačiau toks rodiklis jau yra pakankamai žemas, geriausias klinkeris sugeria nedaugiau 2 %), kuris yra daug mažesnis nei keraminių plytelių, gerai atlaiko šaltį bei apskritai yra tvirtos bei ilgaamžės. Keraminės plytelės yra panašios išvaizdos bei yra gerokai pigesnės, tad alternatyvų pasirinkimą neretai nulemia ekonominiai motyvai.
Netradiciniai sprendimai. Netradiciniais juos vadiname sąlygiškai, nes kūrybingi architektai ir namų savininkai yra linkę fasadą lipdyti iš skirtingų medžiagų, be to, rečiau fasaduose naudojamos medžiagos (tarkime, natūralus akmuo ar skalūnas) nebėra egzotika. Vis dėlto, nepaisant gerų tokių medžiagų rodiklių, dažnai nugali ekonominiai veiksniai – tokios medžiagos tampa paprasčiausiai per brangios. Kitas fasado dengimo sprendimas yra metalinės fasadų plokštės, kas yra nebrangus ir pakankamai atsparus pasirinkimas, tačiau čia dažnai nugali estetika – tokie fasadai labiau populiarūs pramoniniuose ar paslaugų sektoriaus objektuose nei individualiuose namuose.
