Gruodžio mėnesio ManoNamai viešnia: vienuoliktoje klasėje besimokanti keramikė Kamilė, savo dirbiniais puošianti ne tik daugelio namus, bet ir širdis

Keramikės dirbiniai
Keramikės dirbiniai / Asmeninio albumo nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta:

Gruodį namai prisipildo jaukumo, o ant stalo, lentynų norisi padėti kažką, kas spinduliuoja šilumą ir autentiškumą. Tai metas, kai ieškome dovanų, kurios pasakytų daugiau nei žodžiai – apie meilę, rūpestį ir tikrąją šventinę dvasią. Šio mėnesio ManoNamai viešnia – Kamilė, „Kunti Ceramic“ įkūrėja, kuri lyg magė savo rankomis sukuria indus, papuošiančius ne tik stalą, bet ir širdį. Keramika jaunai merginai – tai lyg savotiška meditacija. Molio grumstas jos rankose tampa ne paprastu indu, o unikalia istorija, kurią lydi kantrybė, džiaugsmas, netikėtumas. Kviečiame jus į pokalbį su šia kūrybinga vienuoliktoke, kuri ne tik atrado savo aistrą, bet ir įprasmino ją taip, kad jos darbai jau puošia ne vienus namus.

Kamile, trumpai papasakok apie save.

Šiuo metu mokausi vienuoliktoje klasėje tarptautiniame prancūzų licėjuje. Nors daug laiko skiriu mokslams, esu kūrybinga ir be galo smalsi nuo pat vaikystės. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be kūrybos. 

Kamilė / Asmeninio albumo nuotr.
Kamilė / Asmeninio albumo nuotr.

Kada taip stipriai susidomėjai keramika? Kas tai paskatino? 

Keramiką atradau prieš kelis metus. Mano tėvai buvo išvykę į Ameriką, Čikagoje jie svečiavosi pas keramikos studijos „Siela“ įkūrėją Astą Zimkus. Mama pas Astą nusilipdė pirmąjį savo dubenėlį ir grįžusi į namus apie molį tik ir kalbėjo. Galiausiai prisipirkome įvairių rūšių molio, taip ir atsirado pirmieji darbai.

Kada ir nuo ko prasidėjo „Kunti ceramic“ veikla? 

Iš pradžių iš molio lipdžiau rankomis, vėliau įsigijau žiedimo aparatą ir mokiausi žiesti. Tuo metu pečiaus dar neturėjau, o kai padaugėjo gaminių, ieškojau, kas galėtų juos išdegti. Tačiau Vilniuje nepavyko rasti tokios paslaugos, todėl su tėvų pagalba nusipirkau degimo krosnį.

Kai padaugėjo įrangos ir gaminių, namie nebuvo vietos praeiti, o sienos buvo aptaškytos moliu, teko pradėti galvoti apie didesnes patalpas. Tuomet netoli namų pasistatėme nedidelę „Kunti Ceramic“ studiją.

Ar pradžioje sulaukei palaikymo iš aplinkos ar teko „pralaužti ledus“?

Iš pat pradžių sulaukiau labai šiltų ir teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Tikrai jaučiu didžiulį palaikymą iš šeimos, o draugai taip pat su dideliu dėmesiu ir susidomėjimu stebėjo mano kūrybą. Tai man suteikė dar daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo.

Galbūt prisimeni savo pirmą keraminio dirbinio pardavimą ar užsakymą? Koks jis buvo?

Taip, prisimenu, tai buvo indų rinkinukas mažyliui krikštynų proga. Gavus užsakymą buvau be galo laiminga. Buvo gera žinoti, kad mano darbai jau randa vietą tokiuose ypatinguose gyvenimo momentuose. Tai buvo patvirtinimas, kad einu teisingu keliu.

Asmeninio albumo nuotr.

Papasakok trumpai, kaip vyksta darbas tavo keramikos studijoje. Nuo užsakymo gavimo iki savo indu ar dekoro elementu besidžiaugiančio kliento.

Tai kruopštus ir ilgas procesas. Vieno gaminio kūrimas trunka apie dvi savaites. Pirmiausia nužiedžiu norimą formą su žiedimo aparatu, tada nutekinu – pašalinu nereikalingą molį, suploninu ir suteikiu gaminiui galutinę formą. Jeigu reikia, skaptuoju, kad kūrinys būtų unikalus.

Kai gaminys pilnai išdžiūsta, jis keliauja į pirmąjį, biskvito, degimą 1200 laipsnių temperatūroje. Molis sutvirtėja ir tampa tinkamas glazūravimui. Po glazūravimo jis krosnyje dega dar kartą. Iš krosnies ištraukiu indą, kuris pasižymi tvirtumu. Tokie gaminiai yra įkeliami į elektroninę parduotuvę.

Asmeninio albumo nuotr.

Kokius dirbinius dažniausiai gamini?

Nors vienas iš pagrindinių gaminių yra skaptuoti puodukai, labai mėgstu įvairovę, todėl visada nužiedžiu ką nors naujo. 

Kas dar yra „Kunti ceramic“? Kokią žinutę nori ištransliuoti pasauliui? Koks pagrindinis tikslas?

„Kunti Ceramic“ tikslas yra kurti rankų darbo keramikos dirbinius, kurie perteikia natūralumo ir tvarumo vertybes. Kiekvienas kūrinys yra unikalus, juos kuriu su šilčiausiais jausmais.  

Tai nėra masinės gamybos produktai, o su meile sukurti darbai. Jie skirti papuošti namus ir kasdienybę. Pagrindinė žinutė, kurią noriu ištransliuoti, – skatinti žmones vertinti autentiškumą ir rankų darbą.

Iš kur semiesi įkvėpimo naujiems kūriniams? 

Įkvėpimas kyla būnant gamtoje. Mano studija yra šalia didelio miško, todėl gamtos grožis nuolat aplink mane. Daug keliauju, būnu prie jūros ir kalnuose, kur atrandu naujų idėjų.

Ar galėtum įvardinti savo gaminių stilių? Koks jis?

Anksčiau pati galvojau, kad keraminis indas yra rudas, nuobodus ąsotis, stovintis ant lentynos pas močiutę. Tačiau pradėjusi kurti keramiką supratau, kad glazūrų įvairovė yra be galo didelė. Stengiuosi rinktis ryškias spalvas ir sukurti tekstūrą, kuri būtų maloni liesti. Manau, kad būtent dėl to mano puodeliai atrodo jaunatviški ir ryškūs.

Tikiu, nors veikla maloni, kartais reikia ir iššūkius įveikti. Kokie sunkumai kyla užsiimant keramika?

​​Visas gamybos procesas yra be galo ilgas, ir niekada nežinau, koks bus galutinis produktas. Kartais tikiuosi vieno rezultato, tačiau atidarius krosnį tenka nusivilti, tai gali būti menkas įskilimas ar glazūros nubėgimas.

Asmeninio albumo nuotr.

Kaip minėjau, esu moksleivė, todėl pardavimams neskiriu viso savo laiko ir energijos. Keramiką gaminu laisvalaikiu, ​​todėl kiekvienas kūrinys yra sukurtas su meile. 

O kas labiausiai žavi šioje veikloje?

Manau, ši veikla ir visas gamybos procesas veikia kaip meditacija – tai mane ramina, moko kantrybės ir suteikia galimybę atskleisti savo kūrybiškumą.

Mane žavi tai, kad kuriu kažką ypatingo ir visiškai unikalaus, kas ne tik puošia namus, bet ir tampa kitų žmonių kasdienybės dalimi.

Koks tavo tikslinis klientas arba kokio tipo žmonės dažniausiai įsigyja Tavo gaminius?

Mano gaminius dažniausiai įsigyja tie, kurie vertina rankų darbą. Juos naudoja tiek suaugusieji, tiek mažieji. Turiu trimetį brolį, kuris valgo tik iš šių indų, ir tikrai matau, kaip jis ypač mėgsta skaptuotus puodukus. Jų tekstūra padeda lavinti vaikų motoriką, todėl šiuos gaminius dažnai renkasi šeimos.

Net neabejoju, kad itin dažnai sulauki klausimų socialinėje erdvėje. Papasakok, ko šiuo metu sekėjai ar klientai dažniausiai klausia, ar kokių patarimų prašo?

Dažnai sulaukiu klausimų, ar puodelis be ąselės neįkaista, kai geriame karštą gėrimą. Tiesa, jei pilame verdantį vandenį, puodelis įkais. Tačiau juk verdančio vandens niekas negeria, o kai gėrimas atvėsta iki malonios temperatūros, puodelį jau galima patogiai laikyti rankoje.

Trumpai papasakok, ar moliniai gaminiai reikalauja specifinės priežiūros? Kokios? 

Gaminius, kuriuos aš gaminu, labai lengva prižiūrėti – juos galima plauti indaplovėje, tačiau savo patį mylimiausią puodelį galima išplauti ir rankomis.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ar tinkama molinius indus ar dekorą derinti prie šiuolaikinių, modernių namų interjero? Ar tai suderinama?

Tikrai taip, rankų darbo gaminiai suteikia jaukumo, papildo šiuolaikinį interjerą. Juos galima derinti kaip akcentą, nes jie suteikia namams spalvų ir energijos.   

Keramikoje sukiesi jau ne vienerius metus, bendrauji ir su kitais kūrėjais. Tai paskutinis klausimas Tau: kaip manai kokios buvo 2024 metų pagrindinės namų dekoro, indų tendencijos ir ko galime tikėtis 2025 metais?

Manau, kad pagrindinės namų dekoro ir indų tendencijos 2024 metais buvo natūralumas ir tvarumas. Tikiu 2025 metais, žmonės taip pat rinksis puošti namus natūraliais elementais, kurie pabrėš praktiškumą ir šilumą.