Žvynuotoji skujagalvė (Pholiota squarrosa) – didelis, ryškiai žvynuotas grybas, augantis kupstais ant medžių kamienų. Žvyneliai stambus, standus, aštrūs – neatpainiojamas bruožas. Valgoma, bet nemalonaus skonio ir kvapo – menkavertė. Skiriasi nuo kelmučių būtent šiais stambiais žvynais.
Kaip atrodo žvynuotoji skujagalvė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–15 cm skersmens, jauna kūgiška, subrendusi – iškili ar paplokščia. Paviršius gelsvai rusvas ar rusvai geltonas, apšepęs aštriais, standžiais žvyneliais – labai ryškūs ir atpažįstami. Žvyneliai smulkesni prie pakraščių, stambesni centre.
Kotas
Kotas 7–15 cm, į pagrindą smailėjantis, tiesus ar kreivas, su ruda plaušuota šydo liekana. Lakšteliai pilkai rusvi, rudi, tankūs. Trama balsva ar žalsvai gelsva, tampri, nemalonaus skonio ir kvapo. Sporos elipsiškos, 6–8 × 3,5–4 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga rugpjūčio–spalio mėnesiais ant gyvų ir negyvų medžių kamienų pagrindo, ant kelmų ir stuobrių – dideliais kupstais.
- Medžių kamienų pagrindas ir kelmų
- Sezonas: rugpjūtis–spalis
- Auga tankiais kupstais
Skirtumai nuo kelmučių
Žvynuotoji skujagalvė dažnai painiojama su kelmučiais – abu auga kupstais ant medžių. Skirtumai:
- Skujagalvė – žvyneliai labai stambūs, standūs, aštrūs; kelmučiai – maži, minkšti žvyneliai arba jų nebūna
- Skujagalvė – nemalonus kvapas ir skonis; kelmučiai – malonaus skonio
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žvynuotoji skujagalvė valgoma?
Valgoma, bet menkavertė ir nemalonaus skonio. Geriau aplenkti.
Kaip atpažinti žvynuotąją skujagalvę?
Dideli, aštrūs, standūs žvynai ant kepurėlės ir koto – nė vienas kelmutis taip neatrodo. Kupstai ant kamienų.
