Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – vienas lengviausiai atpažįstamų Lietuvos grybų: ryškiai melsvai žalia, gleivėta kepurėlė ir vienodos spalvos kotas niekuo neprimena kitų rūšių. Valgoma, nulupus odelę. Dažna nuo liepos iki spalio.
Kaip atrodo melsvažalė gleiviabudė?
Kepurėlė
Kepurėlė 3–10 cm skersmens, jauna varpelio pavidalo, subrendusi – iškili ar paplokščia. Paviršius labai gleivėtas (ypač drėgnu oru), ryškiai melsvai žalias – su laiku išblunka į gelsvą. Pakraščiai su apdangalo liekanomis.
Kotas ir rinkis
Kotas 4–10 cm, kepurėlės spalvos, nuo rinkio iki pagrindo plaušuotas ir žvynuotas. Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau violetiškai rudi. Trama žalsva, plona, nelabai malonaus kvapo, bet nekarti. Sporos elipsiškos, 7–10 × 5 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–spalio mėnesiais miškuose, parkuose, soduose – ant supuvusių kelmų, tarp žolių, dažnai tarp dilgėlių.
- Miškai, parkai, sodai
- Dažnai tarp dilgėlių
- Sezonas: liepa–spalis
Melsvažalė gleiviabudė virtuvėje
Valgoma, bet menkavertė. Prieš gaminimą nulupti gleivėtą odelę.
- Šviežia, nulupus odelę
- Tinka kaip priedas prie kitų grybų
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti melsvažalę gleiviabudę?
Ryškiai melsvai žalia gleivėta kepurėlė – nė vienas kitas Lietuvos grybas taip neatrodo. Atpažinimas itin paprastas.
Ar melsvažalė gleiviabudė valgoma?
Taip – nulupus gleivėtą odelę. Menkavertė, bet saugi.
