Braškė – bene skaniausia vasaros uoga. Tačiau jas sodinti patariama vasaros pabaigoje. Kaip išauginti gardžias uogas, kokią dirvą ir veisles pasirinkti patarti sutiko daugiau nei 20 metų braškes Lazdijų rajone auginantis Kęstutis Matulevičius.
Anot braškių augintojo, braškės sodinamos rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Tada susiformuoja sodinimui tinkami daigai.
Dirva turi būti pralaidi, humusinga
Braškėms skirta dirva turi būti kuo derlingesnė, žemės našumo balas turi būti bent 40. Geriausiai šios uogos dera orui bei drėgmei laidžioje dirvoje. Braškės gerai auga rūgščiose arba artimose neutraliai reakcijai dirvose (pH nuo 5 iki 6,8). Labai rūgščią dirvą reikia pakalkinti ne vėliau kaip 1-2 metus prieš braškyno įveisimą. Žemė neturėtų būti vien molis, geriau, kad tai būtų humusingas priesmėlis ar priemolis. Dirvoje negali telkšoti vanduo.
Braškių negalima auginti vietoje, kurioje prieš tai buvo pieva arba augo bulvės, avietės. Tinkamiausia dirva, kurioje augo ridikai, salotos, ropės, burokėliai.
Dirva turi būti saulėtoje vietoje. Anot K. Matulevičiaus, net jeigu už 20 metrų yra miškas, sumažės braškių derlingumas, jos toje pusėje prasčiau augs. Jis patarė atsižvelgti ir į dirvos pasvyrimą. Jeigu ji pasvirusi į pietų pusę, derėtų auginti ankstyvąsias braškes, jeigu į šiaurę ar vakarus – vėlyvąsias.
Prieš pat sodinimą, tačiau ne pačią sodinimo dieną, dirvą reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis.
Svarbu išsaugoti drėgmę šaknyse
Jeigu šaknys yra bent 5 centimetrų ilgio jas jau galima sodinti. Tiesa, daigus K. Matulevičius patarė pirkti tik iš kokybiškų jų auginimų užsiimančių įmonių. Pastarosios vos atsiradus žiedams juos nukerpa taip neleisdami užsimegzti uogoms, tad sodinukas visas jėgas skiria ūsų gaminimui.
Daigas turi turėti sveiką šerdelę bei geras 5-7 cm ilgio šaknis, ne mažiau kaip 3 gerai išsivysčiusius lapus (pavasarį gali būti su mažais atželiančiais lapeliais). Juos geriausia sodinti vėsiu, lietingu oru. Šaknys nuo iškasimo iki pasodinimo turi išlikti drėgnos. Jeigu išsaugoti drėgmės nepavyksta, daigus galima palaikyti pamerkus į vandenį, kad jie atsigautų.
Tarpai tarp braškių kerų turėtų būti apie 40-50 cm, o atstumas tarp eilių ne mažesnis kaip 70 cm.
Praėjus maždaug mėnesiui ūgliukų augimą galima paskatinti azoto trąšų mišiniu. Braškes reikėtų patręšti ir po derliaus nuėmimo, maždaug rugpjūčio mėnesį, nes tada pradeda formuotis žiediniai pumpurai, kurie lemia kitų metų derlių. Trąšos turėtų būti kompleksinės, orientacinė formulė – azoto 5, fosforo 15, azoto 20.
Nuo kenkėjų apsaugos priežiūra
K. Matulevičius patikino pats auginantis ir dar nenusivylęs šiomis braškių rūšymis. Ankstyvosios „Kama“, vidutinio ankstyvumo – „Dukat“, „Kent“, „Sonata“, vėlyvos veislės – „Saliut“, „Polka“.
Paklaustas apie nevienareikšmiškai vertinamą apsaugą nuo šalčio braškes dengiant šiaudais specialistas patikino, kad tai gali atnešti ir naudos ir žalos. Jeigu šienu braškės bus mulčiuojamos, jos subręs vėliau, nes uogas sunkiau pasieks saulės spinduliai. Tačiau uogose taip pat gali atsirasti kenkėjų.
Norintiems išvengti braškių kenkėjų ir ligų specialistas patarė sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus, auginti ligai atsparesnes veisles, palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t. y. nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti, nesodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose, laikytis sėjomainos, prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido skiedinyje ir rudenį nupurkšti, rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet, nuo odiškojo puvinio veiksminga braškyną mulčiuoti ar kitomis priemonėmis neleisti uogoms liestis su žeme. Be to purškimas fungicidais braškių žydėjimo metu sumažina odiškojo puvinio išplitimą.
