Tulpių, narcizų ir hiacintų žydėjimas pavasarį atrodo lyg stebuklas – ypač tada, kai žinote, kad po juo slypi labai žemiškas darbas: teisingas svogūnų iškasimas, laikymas ir reguliarus tikrinimas.
Jei svogūnus laikote rūsyje, garaže ar sandėliuke dėžėse, popieriniuose maišuose ar tinkleliuose, labai svarbu jų „nepamiršti“ iki pat sodinimo. Vien tik sudėti ir palikti – nepakanka.
Štai aiškus gidas, kada ir kaip tikrinti pernykščius tulpių, narcizų ir hiacintų svogūnus, kad pavasarį netektų nusivilti.
Pagrindinė taisyklė: svogūnus tikriname kelis kartus per laikymo laikotarpį
Jei svogūnus iškasėte rudenį ir tiesiog padėjote kur nors „ant lentynos“, o prisiminėte tik pavasarį – rizikuojate rasti:
- supuvusius,
- sudžiūvusius,
- pelėsio pažeistus svogūnus.
Aukso taisyklė:
svogūninių gėlių – ypač tulpių ir hiacintų – svogūnus reikėtų apžiūrėti bent 3–4 kartus iki sodinimo.
Toliau – kada tiksliai tai daryti.
1. Pirmasis patikrinimas – po 2–3 savaičių nuo sudėjimo
Laikas: vėlyvas ruduo – paprastai spalio pabaiga–lapkritis, priklausomai nuo to, kada iškasėte ir pradžiovinote svogūnus.
Šis patikrinimas svarbus todėl, kad:
- paaiškėja, ar svogūnai gerai išdžiovinti,
- ar pasirinkta tinkama laikymo vieta – ne per drėgna, ne per karšta,
- išryškėja pirmieji puvinio židiniai, jei svogūnas kasant buvo pažeistas.
Į ką žiūrėti?
- Ar ant lukšto nėra pelėsio apnašų (pilkų, baltų, žalių)?
- Ar svogūnas tvirtas, neįsmenga paspaudus pirštais?
- Ar nekvepia rūgščiai ar pūvančiai?
Ką daryti, jei radote pažeistų svogūnų?
- Mažus, paviršinius pažeidimus galima atsargiai nulupti kartu su sausu lukštu, paliekant sveiką audinį.
- Labai minkštus, supuvusius, stipriai pelėjančius svogūnus geriau iškart išmesti, kad neužkrėstų kitų.
2. Žiemos vidurio patikrinimas – sausis
Laikas: sausio vidurys.
Tai vidurinė kontrolė – temperatūros svyruoja, patalpos drėgnumas gali keistis, todėl svogūnams reikia truputį dėmesio.
Šiuo patikrinimu siekiama:
- įsitikinti, ar svogūnai neperdžiūvo,
- ar neatsirado naujų puvinio židinių,
- ar laikymo vieta nėra per šiltesnė nei reikia (tuomet svogūnai gali pradėti leisti daigelius per anksti).
Į ką atkreipti dėmesį?
- Smarkiai susiraukšlėję, susitraukę svogūnai – ženklas, kad aplinka per sausa ar per šilta.
- Lukštas trupa, byra, svogūnas vos laikosi – toks svogūnas jau bevertis.
- Daigeliai: jei matote, kad svogūnas jau leidžia žalius daigus, greičiausiai patalpoje per šilta (ypač hiacintams ir tulpėms).
Jei daug svogūnų smarkiai džiūsta – patalpoje per sausa ir šilta. Tuomet verta:
- perkelti svogūnus į vėsesnę vietą (apie +5…+10 °C),
- laikyti tinkleliuose, popieriniuose maišuose, o ne plastikiniuose maišuose be ventiliacijos.
3. Paskutinis svarbus patikrinimas – prieš sodinimą
Laikas: priklauso nuo to, kada sodinsite.
- Jei svogūnus laikėte iki rudens sodinimo (pvz., pirkote iš anksto) – patikrinimas rugsėjo–spalio mėn.
- Jei kalbame apie svogūnus, kurie laikinai laikomi, kol oro sąlygos leidžia sodinti (pvz., vėlyvas ruduo) – patikrinimas prieš pat sodinimą.
Prieš sodinimą svarbu:
1. Atrinkti tik gyvybingus svogūnus
Geram žydėjimui tinka tik:
- tvirti, sunkesni, pilni svogūnai,
- be didelių puvinio dėmių,
- be nemalonaus kvapo.
Tulpėms ypač svarbu, kad svogūnas būtų pilnaviduris – labai susitraukę, tuščiaviduriai svogūnai žydės silpnai arba visai nežydės.
2. Pašalinti ligotus
- Minkšti, juodi, „suspausti“, stipriai pelėsio pažeisti svogūnai – tiesiai į šiukšliadėžę.
- Jei pažeidimas nedidelis (tik paviršinis), galima:
- nuvalyti sausą, pelėsio pažeistą lukštą,
- svogūną trumpam pamirkyti silpname fungicido tirpale arba pelenų vandens tirpale,
- gerai nudžiovinti ir tik tada sodinti.
O jeigu svogūnai liko dirvoje?
Ne visi kasinėja svogūnines gėles. Daugelis tulpių, narcizų ir hiacintų svogūnų dažnai paliekami žiemoti ten, kur jie augo.
Tokiu atveju „patikrinimo metas“ – kitoks:
- Pavasarį, kai nutirpsta sniegas, apžiūrėkite vietas, kur auga svogūninės gėlės:
- ar nėra duobių, kurias iškasinėjo kurmiai ar graužikai,
- ar dirva neužmirkus, ar nesusidaro vandens balos – svogūnai nemėgsta nuolatinės drėgmės.
Jei matote, kad tam tikrose vietose pavasarį visai nebeatauga tulpės, hiacintai, narcizai, kitą rudenį verta:
- iškasti tą vietą,
- patikrinti, kas liko iš svogūnų,
- galbūt perkelti gėlyną į sausesnę, nuo stovinčio vandens apsaugotą vietą.
Dažniausios laikymo problemos ir kaip jas atpažinti
1. Svogūnai supuvo
Priežastys:
- laikymo vieta per drėgna,
- svogūnai buvo blogai išdžiovinti,
- buvo laikomi uždaruose plastikiniuose maišuose be ventiliacijos.
Išeitis:
- tokios partijos svogūnus geriau atkakliai rūšiuoti,
- pažeistus mesti, sveikus – perkelti į sausą, vėdinamą, vėsesnę vietą.
2. Svogūnai sudžiūvo
Priežastys:
- per šilta ir sausa laikymo aplinka,
- per ilgas laikymas, svogūnas naudoja savo vidinius rezervus.
Sprendimas:
- šiek tiek susiraukšlėję svogūnai dar gali žydėti, jei jie viduje vis dar tvirti;
- labai lengvi, beveik tuščiaviduriai – dažniausiai jau nebetinkami.
3. Svogūnai per anksti sužėlė
Tai dažnai nutinka hiacintams ir tulpėms, laikomiems:
- per šiltai (virš +15 °C),
- per šviesioje vietoje.
Sprendimas:
- perkelti svogūnus į vėsesnę ir tamsesnę patalpą,
- jei daigai jau labai ištįsę – jų žydėjimas gali būti silpnas arba išvis neįvykti.
Kada METAS patikrinti svogūninius – trumpa atmintinė
Galima įsidėti į savo „sodininko kalendorių“:
- Po 2–3 savaičių nuo sudėjimo – vėlyvas ruduo
Tikslas: įsitikinti, kad svogūnai gerai išdžiūvo, neišplito pelėsis. - Žiemos viduryje – sausio mėnuo
Tikslas: patikrinti, ar svogūnai neperdžiūvę, nepūva, nepradėjo dygti. - Prieš sodinimą (rudenį arba kiek vėliau, jei laikote iki sodinimo)
Tikslas: atrinkti tik sveikus svogūnus, pažeistus išmesti, esant reikalui – dezinfekuoti.
