Saulė dar lepina šiltais spinduliais, bet įsibėgėjant rugsėjui daugeliui jau norisi sodą ar namus papuošti kažkuo ypatingu, jaukiu ir rudenišku. Pasak gėlių ekspertų, ieškantys nebrangios ir lengvai prižiūrimos spalvingos puošmenos, pirmiausia renkasi viržius. Tačiau ieškančių įvairovės, akis traukia ir pasirodžiusios grakščiosios erikos, išraiškingosios bruknuolės. Ką reikėtų žinoti apie šias rudens puošmenas, kad jos džiugintų iki pat vėlyvo pavasario?
Lengvai prižiūrimi, bemat papuošiantys erdvę ir tikri rudens simboliai – viržiai ne be reikalo užsitarnavę simpatijas net ir tų, kurie nėra dideli augalų mylėtojai. Kiekvieną rudenį jie būna tikras hitas tarp pirkėjų, nes tinka tiek savų namų dekoravimui, tiek simbolinei dovanai, pastebi G. Kitovė.
Nors tokie rudeniniai gražuoliai kaip viržiai, į juos panašios erikos ar itin mielos bruknuolės tekainuoja po kelis eurus, niekam nesinori, kad jie jau po kelių dienų ar savaičių prarastų savo išvaizdą. „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo dalijasi trumpu gidu, kaip šiuos pirkėjų mėgstamus augalus prižiūrėti namuose, kad jie džiugintų kuo ilgiau.
Viržiai – rudens simbolis, konkuruojantis tik su moliūgu
„Viržiai – nereiklūs visžaliai augalai, išliekantys dekoratyvūs ne tik žydėjimo laikotarpiu, bet ir visus metus. Jie pasižymi ilgu žydėjimo sezonu ir atsparumu atšiauriems rudens orams, puikiai tinkantys rudeninių gėlynų puošimui.
Viržiai gražiai atrodo įkurdinti tarp akmenų ar alpinariumuose, suteikia jaukumo pasodinti balkonų, palangių ar terasų vazonuose. Ypač dekoratyviai atrodo rododendrų ar erikų draugijoje. Be to, viržiai gražiai auga ir namie, jais pasirūpinti nesunku“, – sako V. Paukštelo.
Į kokią vietą viržius padėti?
Viržiai mėgsta šiltas ir saulėtas vietas, tačiau verta juos apsaugoti nuo stiprių vėjų ir pasirūpinti, kad iš dalies būtų uždengti stogu.
Šie augalai geriausiai auga laidžioje, rūgščioje dirvoje, kurios pH yra 4,0-5,5. Dirvą galima pasiruošti patiems, sumaišant rūgščias durpes, kompostą ir smėlį, arba rinktis paruoštą mišinį.
Neperliekite ir nešlapinkite lapų
Drėgnas, bet ne permirkęs dirvožemis – tai, ko viržiams reikia. Reguliariai laistykite, tik nepamirškite, kad tą darant reikia nesudrėkinti lapų, kad išvengtumėte grybelinių ligų, primena V. Paukštelo.
Jeigu viržius auginate kambaryje
Kambaryje jiems reikėtų parinkti saulėtą, nuo skersvėjų apsaugotą vietą, toliau nuo šilumos šaltinių. Viržius galima statyti ant palangių, tačiau geriau vengti pietinių krypčių, nes per stipri saulė gali jiems pakenkti.
Papuošti stalą ar komodą viržiais taip pat geras pasirinkimas, tačiau nepamirškite, kad augalui turi būti užtikrintas priėjimas prie dienos šviesos. Jie gali peržiemoti namuose ir žydėti kitą sezoną – norėdami tai padaryti, perkelkite augalą į nešildomą patalpą ir gerokai sumažinkite laistymą.
Erikos – ryškios rudens spalvos vazone
Grakščiosios erikos – tai iš pažiūros lyg viržių sesutės, tačiau gali skirtis tiek žiedų gausa, tiek ir priežiūra. Viržių žiedeliai yra smulkesni, taurės formos, o tai pačiai augalų šeimai priklausančių erikų – labiau panašūs į mažyčius ąsočius ar tulpes. Jie stambesni, todėl vizualiai gali vilioti net labiau, o spalva džiugina ryškumui.
Sodinkite vazone ir saugokite nuo šalnų
Vienas iš esminių skirtumų tarp viržių ir išpopuliarėjusių grakščiųjų erikų, pasak „Iki“ gėlių žinovės, yra jų gebėjimas peržiemoti.
Jeigu viržiams nebus baisi rudeniška vėsa ar net šalčiai lauke, tai dabar žydinčios grakščiosios erikos jų netoleruoja. Stipriau atvėsus orams, šiomis iš Pietų Afrikos kilusiomis gražuolėmis reikėtų džiaugtis namuose ar oranžerijoje.
Geriausia – saulėta vieta
Grakščiosioms erikoms patinka saulė, nors jos gali toleruoti ir šiek tiek pavėsio. Artėjant šalnoms, perneškite erikas į vėsią, tačiau taip pat saulėtą vietą, kur jos galėtų peržiemoti.
Mėgsta drėgmę, bet ne permirkimą
Laikykite dirvą drėgną, tačiau, kaip ir viržiai, erikos nepakęs permirkimo. Jeigu norite, kad ji sėkmingai peržiemotų, taip pat reikėtų pasirūpinti kad oras jai skirtoje patalpoje būtų ir drėgnas.
Bruknuolės – mažytės, bet jose tiek daug grožio ir aromato
Šis nuostabus visžalis krūmas dekoratyviais lapais ir ryškiomis uogomis – tikra puošmena tiek sodui, tiek namams.
Augalas užauga iki 10-15 cm aukščio ir yra dekoratyvus ištisus metus. Šliaužiančioji bruknuolė auga lėtai, gėlyne sudarydama kompaktiškus tamsiai žalių, blizgančių lapų kilimus, kurie rudens-žiemos laikotarpiu pasidengia švelniu, bordo rausvumu.
Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, skleisdamas baltus arba šviesiai rožinius žiedus su subtiliu kvapu.
„Tačiau didžiausią patrauklumą bruknuolė įgauna vaisiaus užmezgimo metu. Tada tarp žalių, blizgančių lapų pradeda ryškėti apvalūs, raudoni rutuliukai, išliekantys ant ūglių nuo vasaros pabaigos, per žiemą iki pat pavasario.
Tai nuostabiai gražus ir nereiklus augalas, patrauklus ištisus metus, tad idealus pradedantiesiems gėlininkams“, – pasakoja „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė V. Paukštelo.
Kokią vietą parinkti lauke?
Bruknuolių auginimui skirta dirva turi būti lengva, laidi, šviežia, turtinga humuso ir šiek tiek rūgšti. Šis augalas mėgsta pusiau pavėsingą vietą. Ją galima sodinti gėlynuose, alpinariumuose, pamiškėse, po medžių vainikais – išsklaidyta šviesa jai pati tinkamiausia.
Dažniausiai rekomenduojama iškart sodinti didesnį bruknuolių kiekį, kad su laiku susiformuotų šių gražių augalų kilimas. Gera žinia ta, kad ji yra visiškai atspari šalčiui, net ir lietuviškai žiemai.
Įsigykite dabar – grožėkitės per Kalėdas
Kadangi bruknuolė puikiai auga ir namuose, per Kalėdas ji taps jaukia šventinių dekoracijų dalimi. Papuoškite patį vazoną arba įdėkite girliandą su lemputėmis – bus efektinga kompozicija, ne ką mažiau graži nei populiarioji puansetija.
Kaip rūpintis patalpoje?
Geriausia vieta namuose bruknuolei bus veranda, nes ilgai būti šiltoje patalpoje ji nemėgsta.
Svarbus dalykas prižiūrint namuose taip pat yra didelė oro drėgmė ir augalo apsauga nuo išdžiūvimo. Todėl galite, pavyzdžiui, žemę vazonėlyje padengti pušies žieve.
Laistykite saikingai ir reguliariai, o kartą per kelias savaites galima į vandenį įlašinti kelis lašus citrinos, kuri padidins dirvožemio rūgštingumą.
