Kai tokia apželdinimo srities žvaigždė atvyksta į Lietuvą, belieka mesti į šoną mobiliuosius, išjungti cepelinų puodą, sustabdyti vejapjovę ir tada paklausyti, ką gi jis pasakys. Ne todėl, kad Noel Kingsbury yra visažinis ir tik jo viena tiesa. O todėl, kad šis charizmatiškas ir patyręs žmogus yra matęs ir išanalizavęs begalę dizaino projektų, todėl, kad jis kasdien bendrauja su apdovanojimus pelniusiais dizaineriais, todėl, kad jis yra ilgametis žymiojo olandų kūrėjo Piet Oudolf bendražygis, ir todėl, kad jis turi dovaną apie savo patirtį papasakoti paprastai ir suprantamai.
Galbūt todėl jo knygos yra tarptautiniai bestseleriai, laikomi praktiškais natūralistinio dizaino vadovėliais. Apie natūralistinio dizaino pritaikymą jis papasakos konferencijoje „Garden Style“, kuri vyks rugpjūčio 26 dieną Vilniuje. O prieš tai pakalbinome jį apie žemės paruošimą, dekoratyvinių ir valgomų augalų derinimą ir paklausėme apie asmeninius augalų favoritus.
Lina Liubertaitė: Ar būtina derlinga žemė, jei norim turėti gražų kiemą?
Noel Kingsbury: Ne, tai viena iš labiausiai paplitusių iliuzijų, kurios sklando kalbant apie gražų kiemą. Daržovėms auginti išties reikia geros, trąšios žemės. Todėl įsivaizduojama, kad to reikia bet kuriems augalams. Bet faktas tas, kad daugeliui dekoratyvinių augalų derlinga žemė yra nebūtina. Turime pasižiūrėti į gamtą ir pamatyti, kokios sąlygos yra ten, kokios sąlygos yra patinka tam tikriems augalams.
Dar daugiau – „streso“ sąlygos gali lemti, kad reikės skirti mažiau laiko priežiūrai. Pavyzdžiui, dėl ravėjimo. Turtingoje dirvoje ir piktžolės aktyvesnės.
Lina: Tai reiškia, kad turime rinktis dekoratyvinius augalus, kurie tinka pagal mūsų dirvos sąlygas, ir atmesti tuos, kurie netinka. Tačiau kartais taip sunku pasakyti „ne“ gražiems augalams.
Noel: Taip, reikia atsirinkti. Turite surasti augalus, kuriems patiktų augti drauge, kurie atitiktų esamas sąlygas, kitaip tariant, atitiktų tą patį habitą. Kitaip problemų su augalais bus daugiau, kažkurie gal net neišgyvens. Pavyzdžiui, jei turite sausą, smėlingą, kaitrią vietą, net ir tokiomis sąlygomis yra begalė augalų, iš kurių jūs galite rinktis. Ieškokite augalų, kurie auga laukinėse pievose, ir turėsite gražų reginį, kuris nuostabiai žydės vasarą.
Lina: Dabar madingi tokie pievas primenantys gėlynai. O ar įmanoma suderinti juos su tradiciniu požiūriu, kuris vyrauja jau kelis dešimtmečius? Kaip D.Britanijoje interpretuojamos naujos natūralistinės mados?
Noel: Tradicinis angliškas sodas – tai išties labai plati sąvoka. Didelės masės augalų, laisvumas – tuo pasižymėjo tradiciniai kaimiški kiemai. Ir tiesą sakant, ši tradicija tam tikra prasme tęsiama dabar, įsitraukiant į Naujojo daugiamečių augalų judėjimo (angliškai vadinamo New Perennial Movement) koncepciją. Žinoma, yra sodų D.Britanijoje, kur būdingos simetriškos formos, griežtai karpytos gyvatvorės, nes žmonėms jos patinka. Natūralistinis dizainas interpretuojamas labai įvairiai.
Lina: Tai kas yra natūralistinis dizainas? Kuo jis naujas, kuo jis skiriasi nuo klasikinio, tradicinio požiūrio?
Noel: Sakyčiau, tradiciškai dekoratyviniai augalai buvo išdėstomi labai paprastai: gėlynas viduryje, gėlynas palei taką, gėlynas klomboje. Žodžiu, jis turėjo aiškią struktūrą, į kurią galima žiūrėti. O dabar mes žiūrime gerokai kūrybiškiau, atrandame naujų kampų, pavyzdžiui, einame per gėlyną, žiūrime kiaurai pro jį. Tai atveria naujas galimybes kitaip išdėstyti augalus erdvėje. Tai visai kitas jausmas, naujas erdvės pajutimas. Vietoj to, kad stovėtume vejoje ir žiūrėtume į augalus jos pakraščiuose, mes galime būti apsupti augalų, galime eiti pro juos.
Lina: Koks galėtų būti pirmas paprastas žingsnis, norint sukurti savo kieme natūralistinį želdyną?
Noel: Pirmas klausimas, į kurį siūlyčiau sau atsakyti – ar tikrai reikia tiek daug vejos. Galbūt dalį galima pakeisti įvairiais augalais. Kitas dalykas – galima būtų praturtinti želdynus savaime pasisėjančiomis gėlėmis. Jos ne tik padidins bioįvairovę, bet ir suteiks daugiau spontaniškumo, nes nežinai, kur ir kiek išdygs kitą kartą. Ir be abejo, siūlyčiau įvesti dekoratyvinių žolių. Jos prideda judėjimo įspūdį, o kaita metų bėgyje yra įspūdinga.
Kartais tiesiog reikia leisti augalams gyventi savo gyvenimą. Kai kurie daugiamečiai augalai, tokie kaip snapučiai, gerai konkuruoja su kitomis rūšimis. Monokultūriniai želdynai (kuriuos sudaro viena augalų rūšis) bus sveikesni ir geriau atrodys, jei tarp dekoratyvinių krūmų įmaišysite daugiamečių gėlių, arba atvirkščiai.
Lina: O ar galime kartu auginti ir dekoratyvinius, ir valgomus augalus?
Noel: Kai kas stengiasi auginti juos kartu, bet noriu būti atviras – tai sudėtinga. Galima auginti valgomus augalus, ypač tuos, kurie atrodo dekoratyviai (pavyzdžiui, daugelis prieskonių). Tačiau dažnai dekoratyviniams ir valgomiems augalams reikalingos sąlygos skiriasi labai stipriai, ypač turint omenyje natūralistinį požiūrį į auginimą.
Galime į šį klausimą pažiūrėti visai kitaip ir auginti valgomas daugiametes gėles. Tikrai yra tokių, kurių žiedus galima valgyti, arba vartoti kitas dalis. Pavyzdžiui, kai kurios česnakų veislės, laukinis česnakas.
Lina: Noeli, netrukus atvyksite į Lietuvą, į aplinkos dizaino konferenciją „Garden Style“. Norime jus labiau pažinti, tad užduosiu labai paprastą smagų klausimą: kokia gėlė yra jūsų mėgstamiausia?
Noel: Manau, kad nebūsiu originalus sakydamas, kad man labai patinka begalė snapučio (lot. Geranium) veislių. Jie neįtikėtinai gerai jaučiasi mūsų klimato sąlygomis (D.Britanija), nes turime labai ilgą šiltąjį sezoną, o jie sugeba žydėti labai ilgai. Lietuvoje jūs turite trumpesnį šiltąjį sezoną, tad pas jus šiuo atžvilgiu yra geriau. Snaputis puikiai adaptuojasi, gali atlikti daug funkcijų želdyne.
Lina: O yra kažkas, kurio niekada nenorėtumėt matyti savo kieme?
Noel: Yra tokia baisi mada dabar – žmonės perka plastikines dekoracijas: žalias, apskritimo formos, sunku net tiksliai apibūdinti. Tai ne vazonas, o greičiau tokia plastikinė ertmė su žaliais dirbtiniais lapeliais. Ir jas net ne pastato ant žemės, o kur nors pakabina! Tai tikrai atrodo siaubingai (juokiasi)…
Lina: O kuris dekoratyvinis smilginis augalas yra jūsų favoritas?
Noel: Tai tikrai yra smailiažiedis lendrūnas (lot. Calamagrostis acutiflora) ‚Karl Forester‘. Fantastiškas augalas, nuostabus vertikalus akcentas. Jis nesisėja, jis nuspėjamas ir prognozuojamas. Jis labai naudingas būti želdyne, nes gali atlikti įvairias funkcijas.
Lina: Kaip sukurti sėkmingus augalų derinius, mokysite praktiniuose seminaruose, tačiau šiandien duokite nors vieną patarimą, nuo ko galėtume pradėti.
Noel: Žinoma! Visų pirma, visada turėkite su savimi užrašų knygutę arba mobilų įrenginį, kad galėtumėt bet kada užsirašyti, kai būnate savo kieme, lankote dizainerių kurtus kiemus, kai vaikštote parkuose. Žinokite, kad geriausi augalų deriniai yra atsitiktiniai! Todėl visada pravartu pasižymėti, koks įdomus derinys jums užaugo, arba kokią sėkmingą kombinaciją pamatėte pas kitus. Pasidžiaukite tuo netikėtu deriniu, užsirašykite, ir vėliau pabandykite jį pakartoti kitoje erdvėje.
Lina: Ačiū už pokalbį! Susitiksime aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ rugpjūčio 26 dieną Vilniuje. Labai laukiame jūsų pranešimo apie natūralistinio apželdinimo principus ir įvairias pritaikymo galimybes.
Noel: Nekantriai laukiu šio renginio, malonu pagaliau atvykti į Lietuvą.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo, jose matyti Piet Oudolf projektas.
Daugiau informacijos: www.gardenstyle.lt
