53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Interjero dizainerė Daiva Urbonavičiūtė apie lietuvių būstą: nebe taip bijome išsiskirti

Interjero dizainerė Daiva Urbonavičiūtė apie lietuvių būstą: nebe taip bijome išsiskirti

Gal skamba ir banaliai, bet visgi sunku prieštarauti: pavasaris neišvengiamai asocijuojasi su atsinaujinimu. Iš miego bunda gamta ir tie vaizdai bei pojūčiai savaime skatina mus pačius pasikeisti – susikurti pavasarišką nuotaiką ir įsileisti šviežumo į savo aplinką, namus.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kartais trumpa konsultacija gali padėti sutaupyti daug laiko ir džiaugtis naujai suspindusia kėde, stalu ar kita interjero detale. Balandžio 25-28 d. vyksianti paroda RESTA – ideali vieta vienoje vietoje sutikti daug profesionalų ir pamatyti gerų pavyzdžių, atrasti kokybiškų apdailos priemonių. Paprastais, bet tikrai originaliais patarimais, kaip įnešti į namus pokyčių, dalinasi drabužių ir interjero dizainerė Daiva Urbonavičiūtė.

– Daiva, ar jau jaučiate pavasarį?

– Žinoma! Ore, lauke, žmonių aprangoje. Atsirado noras atidžiau stebėti aplinką, o dėl vis dažniau pasirodančios saulės detalės, pro kurias anksčiau tiesiog praeidavau, labiau krenta į akis.

Apskritai man labai patinka visi metų laikai. Esame unikali tauta – turime keturis metų laikus ir tuo galime džiaugtis. Kartais pajuntu, kad nuo saulės pavargstu ir reikia to cikliškumo. Kūnas ir sąmonė prie to įpratę.

Ieva Budzeikaitė

– Ar tas cikliškumas atsispindi ir mūsų namuose?

– Tikrai taip. Kur smagiau leisti laiką? Kažkuriuo metų laiku norisi laiką leisti ant sofos, kažkuriuo – virtuvėje, kažkuriuo – miegamajame, o kartais – tiesiog ilgai kiurksoti vonioje. Na, o pavasariop, natūralu, tiesiog traukia į terasą, balkoną.

Žiemą interjere paprastai dominuoja kailiai, sunkesni audiniai, dėl to vis dar populiari daniška koncepcija hygge. Ji gali būti interpretuojama ne tik kaip dizaino, bet ir kaip mąstymo būsena. Šios koncepcijos esmės galima ieškoti su gera knyga rankose jaukiai susisukus į pledą ant sofos, su draugais laiką leidžiant prie židinio ar tiesiog prie pietų stalo.

O pavasarį interjere nejučia atsiranda lengvi, plevenantys audiniai, natūralumas. Puikus pavyzdys – japoniškas Vabi Sabi. Tai 2018-ųjų namų dekoravimo tendencija, kurios esmė – harmoningas interjero kūrimas per autentiką ir netobulumus. Interjero dizaino ir dekoro kontekste Vabi Sabi namai yra tokie, kuriuose vyrauja autentiškumas, vertinamas daiktų ir interjero nusidėvėjimas dėl kasdienio jų naudojimo su meile, į viską žvelgiama kuo paprasčiau.

Ieva Budzeikaitė

– Tai kaipgi į namus pasikviesti tą taip išsiilgtą pavasarį?

– Pirmiausiai jį reikia pasikviesti į zoną, kurioje susirenka visi šeimos nariai ir praleidžiama daugiausiai laiko – valgomojo stalą. Per stalo dekoravimą skleidžiasi pavasaris. Kai kuriu interjerą, lėkščių, staltiesių derinimas – labai reikšminga dalis. Svarbu ne tik, kad tiktų prie interjero, bet ir prie metų laiko, nuotaikos. Pavasarį paprastai norisi šviežių spalvų, šakelių, narcizų. Kas yra gamtoje – tas atsiduria ir ant stalo. Tokiu būdu atsiskleidžia sezoniškumas.

Paprastai, mūsų namuose labai dažnai vyrauja vienas tipas – pavyzdžiui, minimalizmas, bet visuomet verta to stiliaus ribas, suvokimą ar interpretaciją namuose praplėsti. Žinote, kas mane įkvepia? Lietuvių tautiniai rūbai. Gražūs, margi, galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo monolitiniai, bet, kai pažiūri iš arti, matai, kad tai spalvos iš gamtos. Tai verta prisiminti ir kuriant savo namus.

Tad jei žmogus interjerą dekoruoja pilka spalva, paprastai ir nuotaikos apima melancholiškos. Dėl to spalvų terapija gali labai padėti – praverčia bent keletas ryškesnių akcentų, o kartais pakanka ir naujų užuolaidų.

Taip pat labai svarbus apšvietimas. Jei visą dieną būni ryškioje šviesoje, ji tave veikia būti aktyviam, toks paprastai yra biurų tikslas. Bet grįžus namo, reikia ramybės, tad verta turėti ir tamsesnį kampelį – taip kuriamas balansas ir gyvenime.

Įrenginėju ryškius interjerus, bet visuomet apmąstau, kad kontrastai padėtų pabėgti nuo rutinos, pailsėti. Pavyzdžiui, šiaurinė pusė gali būti nudažyta žalia spalva, kad apimtų pojūtis, jog esi tarsi miške ar girioje.

– O ką žmogus galėtų pasidaryti pats?

– Pradėti keisti interjerą nuo detalių. Pavyzdžiui, perdažyti kėdę – visai geras sprendimas. Tik labai svarbu pažvelgti į savo namus iš šono. Viena ryški kėdė – kodėl gi ne? Tai gali sukurti įdomų kontrastą, bet jei imsite ir nudažysite visas sienas kokia ryškia, madinga spalva – rezultatas gali sukelti ir ne tokių džiugių emocijų. Aišku, jei yra galimybė, verta pasikonsultuoti ir su dizaineriais. Kartais trumpa konsultacija gali padėti sutaupyti daug laiko ir džiaugtis naujai suspindusia kėde, stalu ar kita interjero detale. Jei visgi nusprendėte imtis tokių eksperimentų savarankiškai, bent jau dėl spalvinių derinių tikrai verta paieškoti informacijos kad ir interneto platybėse.

– Na, o drąsesni sprendimai, pavyzdžiui, ultra-violetinė spalva?

–Visada sakau, kad eksperimentuoti verta. Žinoma, reikia žinoti, kokio rezultato siekiama. Jei baldai – rudi, o sienos bus ultra-violetinės, tokiuose namuose būti nesinorės. Bet galima perdažyti vieną sieną ir tai sukurs atsvarą įprastiniam namų veidui. Labai sveikintina ieškoti naujų sprendimų, tik taip ateina ir harmonija.

Ieva Budzeikaitė

Verta žinoti, kad spalvą paprastai lydi dar kokios penkios tendencijos, tad visuomet galima atrasti alternatyvų. O smėlio, baltos, juodos, pilkos, sidabro, aukso atspalviai dera visur – juos pasirinkus galima įlieti ir ryškių atspalvių kontrasto kūrimui.

– Ar lietuvių požiūris į būstą keičiasi?

– Manau, kad taip. Anksčiau lietuviai buvo kur kas labiau konservatyvesni – pamažu imame laisvėti. Interjeruose galima dažniau pamatyti netgi rožinę spalvą. Tai reiškia, kad nebe taip bijome išsiskirti.

Sąmonės ribos plečiasi, kai leidžiame sau eksperimentuoti. Prie to, tiesa, prisideda ir kelionės – daugiau pamatome, įsikvepiame, mokomės iš išvystų įkvepiančių pavyzdžių.

Tiesa, vis dar vyrauja balti interjerai, bet kas jaučia spalvas ar konsultuojasi su specialistais, atranda įdomių dizaino derinių, praskaidrinančių kasdienybės monotoniją.

– Kas Jums padeda pasisemti įkvėpimo?

– Pasivaikščiojimas. Pavyzdžiui, kartą tiesiog Bernardinų sode pamačiau ryškų žalią atspalvį ir juo nudažiau sieną neseniai rengtame interjere. Akimirkos stebėjimas suteikia labai daug – gali ne tik pasisemti įkvėpimo, bet ir nemažai sužinoti apie save. Taip pat kitų žmonių pamąstymai, kuo jie gyvena, rūpinasi. Žinoma, įkvepia ir kelionės – klaidžiojimai po Skandinaviją kupini žavesio, bet dabar labai daug peno kūrybai atrandu ir Lietuvoje – ypač jos gamtoje.

Mano išsaugoti straipsniai