Pabandykite atsiriboti nuo to, ką žinote. Tiesiog pažiūrėkite į šiuos lietuviškus sovietmečio baldus, tarsi juos matytumėte pirmą kartą.
Kodėl yra taip, kaip yra
Reikėjo ilgai kauptis, kad „Dizaino klasikos“ rubrikoje pristatytume sovietmečio Lietuvoje (praeito amžiaus 6–7 dešimtmečio sandūroje) sukurtus baldus. Abejoti vertė rimti argumentai. Kai kam iš mūsų šie baldai dar iki skausmo atpažįstami ir įgrisę, nes metų metais matyti savuose namuose, pas kaimynus ir draugus. Kai kurie profesionalai, patys kūrę tuos baldus sovietmečiu (tai, matyt, nebuvo paprasta…), mano, jog tai tik vartojimo prekė, neturinti išliekamosios vertės. Paskatos nepaisyti šio požiūrio buvo taip pat svarios. Juk daugelyje pasaulio šalių buvo tokių istorinių laikotarpių, kai tekdavo pirmiausia paisyti pačių žemiškiausių buitinių poreikių, o ne estetinių idealų, bet dėl to jos nelinkusios lengva ranka nubraukti istorijos (pavyzdžiu gali būti kultiniu dizaino objektu šiandien laikoma kėdė „1006 Navy“, po karo „okupavusi“ JAV kalėjimus ir ligonines, nes buvo pigi ir patvari).
Tad ir mes vis dažniau restauratorių feisbuko paskyrose galime pamatyti naujam gyvenimui prikeltus pusės šimtmečio senumo lietuviškus baldus, jais ir komentatoriai žavisi, ir pirkėjai išgraibsto. Gal todėl, kad jau užaugo karta, matanti juos pirmą kartą ir todėl naujai? Tik, deja, galimybių pamatyti vis mažės. Juk atgavus nepriklausomybę visi Baldų projektavimo konstravimo biuro (vienintelės sovietmečio Lietuvoje baldų dizainą kūrusios institucijos) projektai, archyvai, nuotraukos sunaikinti – manoma, kad naujieji savininkai juos paprasčiausiai išvežė į Grigiškių popieriaus perdirbimo fabriką. O kai supranti, kad netekai, tada ir prisiminti norisi, ir praeitis gražiau atrodo. Tegul taip ir būna.
Geri ketinimai, prastos sąlygos
6–7 dešimtmečių sandūroje išryškėjo pokyčiai visuomeniniame ir kultūriniame Lietuvos gyvenime, nes prasidėjo vadinamasis atšilimo laikotarpis, kuris sukūrė prielaidas pakeisti požiūrį į baldų dizainą. O ir naujų butų statybų labai padaugėjo, todėl reikėjo skubiai vystyti baldų pramonę. Tad 1957 metais įsteigtas Baldų projektavimo konstravimo biuras, kuriame beveik penkis dešimtmečius buvo kuriami ir įgyvendinami visi Lietuvoje gaminamų baldų projektai. Biuro dizaineriai (paprastai įgiję architektų išsilavinimą) tuo metu vadinti konstruktoriais. Šiuo laikotarpiu valdžios deklaruojami standartai pasikeitė: priimti nutarimai, kad masinė produkcija ne tik tenkintų būtinuosius poreikius, bet ir atliktų estetinę funkciją, pagražintų kasdienį žmonių gyvenimą mažuose buteliuose. Tai paveikė to meto baldų dizainą: pradėta kurti funkcionalius, lakoniškų formų, racionalios konstrukcijos, mobilius ir lengvus daiktus. Jei šiandien sakytume, kad tai skandinaviškas stilius, būtume arti tiesos…Nors dizaineriai projektavo baldus taikydami naujas to meto technologijas bei medžiagas, tačiau jų gerus norus ant žemės nutupdydavo prastos masinės gamybos galimybės ir visagalis deficitas.
Anoniminė sėkmė
1959 metais Maskvoje įvyko JAV dizaino paroda, kurioje Lietuvos baldų kūrėjai galėjo gyvai įvertinti pasaulines dizaino tendencijas. Atšilimo laikotarpiu į šalį patekdavo ir specializuotų užsienio leidinių, suteikiančių galimybę pamatyti, kas vyksta kitur. Netgi būdavo perkami užsienio gamintojų baldai, o biuro projektuotojai juos išardydavo, kad pamatytų, kaip jie sukonstruoti. Kad mūsų šalies dizaineriai dirbo kūrybiškai ir išradingai, įrodo tai, jog lietuviškų baldų dizainas buvo savitas, skyrėsi nuo kitų respublikų gaminių, tad nuolat laimėdavo Sovietų Sąjungos konkursus, pelnydavo prizus. Tiesa, tos garbės tiek ir tebuvo – baldų komplektą suprojektavus ir pradėjus masinę jo gamybą, dizaineris visuomenei beveik visada likdavo nežinomas. Ilgą laiką nebuvo ir jokios autorinių teisių registracijos.
Kad nebaigtume tokia liūdna gaida, reikia paminėti, jog prieš keletą metų išleista labai informatyvi autorių kolektyvo parengta knyga „Lietuviškų baldų dizaino kūrėjai 1957–1990“, kurioje yra ir baldų nuotraukų katalogas, atkurtas naudojant biuro dizainerių asmeninius archyvus. Šiandien tos nuotraukos dar kelia prisiminimus, rytoj tai bus istorija.
Nuotraukos – „Matyta“.
