Nors dažnai girdime, kad lietuviai gyvena vis erdviau, realybė kiek kitokia – ypač tam tikruose šalies regionuose. Kompaktiški butai, kuriuose svetainė tarnauja ir kaip darbo kabinetas, ir kaip miegamasis, vis dar yra daugelio kasdienybė. Naujausi duomenys atskleidžia įdomią tendenciją: būtent pajūrio regiono gyventojai susiduria su didžiausiais iššūkiais. Čia maži namai reikalauja ypatingo kūrybiškumo, norint suderinti poilsį, darbą ir buitį.
IKEA specialistai, atlikę tyrimą ir aplankę dešimtis namų, pastebi, kad didžiausia problema dažnai yra ne patys kvadratiniai metrai, o neteisingas jų išnaudojimas. Interjero dizainerė Morta Bučinskienė dalijasi įžvalgomis, kaip atrodo šiuolaikiniai lietuvių namai ir kokių paprastų pokyčių reikia, kad juose atsirastų daugiau erdvės.
Pajūrio rekordas: gyvena kompaktiškiau nei kiti
Jei manote, kad jūsų bute ankšta, palyginkite savo situaciją su statistiniu klaipėdiečiu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos regionas išlieka tarp tų teritorijų, kuriose vienam asmeniui tenka mažiausiai gyvenamojo ploto šalyje.
Skaičiai iškalbingi: vidutiniam klaipėdiečiui tenka kiek daugiau nei 26 kvadratiniai metrai naudingojo būsto ploto. Palyginimui – šalies vidurkis siekia beveik 30 kvadratinių metrų.
„Kompaktiški būstai daro įtaką ir gyventojų pasirinkimams. Daugelis žmonių ieško praktiškų ir lengvai įgyvendinamų sprendimų, kurie padėtų efektyviai išnaudoti erdvę ir sutalpinti ne tik daiktus, bet ir skirtingus šeimos narių poreikius“, – situaciją komentuoja M. Bučinskienė, IKEA Interjero dizaino departamento vadovė.
Pasak ekspertės, vizitai gyventojų namuose (kurių metu aplankyta beveik 20 skirtingų būstų – nuo senos statybos butų iki individualių namų) leido suprasti esminį poreikį: žmonės nori gyventi tvarkingiau, tačiau dažnai nežino, kaip tai padaryti be kapitalinio remonto.
Atvira erdvė – ir privalumas, ir spąstai
Viena ryškiausių tendencijų, kurią pastebi dizaineriai – atviro išplanavimo svetainė išlieka namų ašimi. Daugiau kaip pusėje aplankytų namų gyvenimas verda bendroje erdvėje, kurioje susijungia virtuvė, valgomasis ir poilsio zona.
Nors sienų nebuvimas vizualiai didina patalpą, jis sukuria kitą problemą – funkcinį chaosą. Toje pačioje erdvėje turi tilpti:
- Maisto gaminimo zona;
- Valgomojo stalas;
- Darbo vieta;
- Išskleidžiama sofa (kuri dažnai tarnauja ir kaip pagrindinė šeimininkų, ir kaip svečių miegojimo vieta).
Tačiau dizainerė pastebi ir teigiamų pokyčių. Palyginti su 2015 metais, lietuvių namai šviesėja. Tamsias, sunkias spalvas keičia šviesus interjeras, kuris vizualiai praplečia erdvę.
„Toks pokytis atspindi ir tai, jog vis dažniau namų savitumas kuriamas detalėmis: namų tekstile, dekoro elementais, kurie greitai suteikia atsinaujinimo jausmą be didelių išlaidų“, – pastebi M. Bučinskienė.
Didžiausias galvos skausmas – kur dėti daiktus?
Visgi, kad ir kokia šviesi būtų svetainė, ji atrodys maža, jei bus apkrauta daiktais. Tyrimas atskleidė liūdną statistiką: tik 1 iš 5 aplankytų būstų turi sandėliuką ar specialią patalpą daiktams.
Kur dingsta visi rakandai? Jie nugula garažuose, balkonuose, o jei tokių nėra – toje pačioje svetainėje, ant kėdžių ar tiesiog „kažkur kampe“.
Daugelis tyrimo dalyvių prisipažino, kad labiausiai svajoja apie tris dalykus:
- Didesnę spintą.
- Daugiau stalčių virtuvėje.
- Tvarkingesnį prieškambarį.
Interjero dizainerė tikina, kad šiems norams įgyvendinti nebūtina griauti sienų. Štai 3 profesionalūs patarimai, kaip „atrasti“ vietos ten, kur jos atrodo nėra.
1. Prieškambaris: išnaudokite vertikalę
Mažas ir siauras prieškambaris dažnai tampa „batų kapinynu“, per kurį sunku perlipti.
„Daugiau tvarkos ir vizualinės erdvės nedideliam prieškambariui suteiks paprastas, bet efektyvus sprendimas – ant žemės nugulusius batus perkelti į negilią kelių aukštų batų spintelę ar suoliuką-batų lentyną“, – pataria interjero dizainerė.
Taip pat verta atsisakyti atvirų kabyklų, kurios sukuria „vizualinį triukšmą“. Pastatomą kabyklą ar kabliukus geriau pakeisti uždara spinta su lentynomis. Kai drabužiai paslėpti už durų, visa erdvė atrodo švaresnė ir didesnė.
2. Virtuvė: stalčių revoliucija
Dažnai manome, kad mums trūksta stalčių, nors iš tiesų mums trūksta tvarkos juose. Kai stalčiuje viskas sumesta į krūvą, jame telpa dvigubai mažiau daiktų.
Specialistė rekomenduoja paprastą triuką – stalčių įdėklus ir dėžutes. „Taip viename stalčiuje galima tvarkingai sutalpinti skirtingos paskirties daiktus ir palaikyti tvarką, o slankieji stalčių įdėklai dar ir leidžia laikyti daiktus keliais lygiais“, – sako M. Bučinskienė.
Tai ypač aktualu mažose virtuvėse, kur kiekvienas centimetras yra aukso vertės.
3. Spinta: ne tik pakaboms
Net ir pati didžiausia spinta bus netalpinti, jei joje bus tik vienas skersinis ir viena lentyna viršuje. Erdvės išnaudojimo paslaptis – zonavimas.
„Net ir didelėje spintoje pristigsime vietos, jei jos vidus bus suplanuotas neefektyviai. Kasdien dėvimus drabužius patogu laikyti lengvai pasiekiamose lentynose, o sezoninius – sudėti į dėžes ir užkelti į viršutines lentynas“, – aiškina ekspertė.
Dizainerės idėja. Jei turite spintą tik su kabykla, jos apačioje lieka daug nepanaudotos tuščios vietos. Įrenkite ten papildomą spintos rėmo skirtuką su stalčiais ar lentynėlėmis. Taip toje pačioje erdvėje tilps ir kabantys paltai, ir batai, ir smulkūs aksesuarai.
***
Kai daiktai turi savo tikslias vietas, o ne “klajoja” po namus, net ir 26 kvadratiniai metrai gali tapti jaukia ir erdvia gyvenimo vieta.
