Subtiliai elegantiškas, dominuojantis erdvėje ir traukiantis akį futuristine sidabrinių šviesos atspindžių ritmika, toršeras „Fortuny“ namuose kuria teatro scenos įspūdį.
Meniška natūra
Mariano Fortuny y Madrazo (1871 – 1949) toršerą „Fortuny“ sukūrė 1907-aisiais. Tai vienas garsiausių jo interjero dizaino kūrinių, mat menininkas geriausiai žinomas kaip drabužių ir audinių dizaineris, rengęs to meto įžymybes – ir Isadorą Duncan, ir Sarah Bernhardt… Dar Mariano Fortuny buvo dailininkas, architektas, fotografas, scenografas, apšvietimo technikas, išradėjas ir impresarijus, amžininkų apibūdinamas kaip šiuolaikinis renesanso žmogus. (Beje, Mariano Fortuny žmona Henrietta buvo ne tik jo mūza, modelis, bet ir tekstilės dizainerė, padėjusi jam įgyvendinti fantazijas.)
Nors gimė Ispanijoje, menininkas siejamas su Venecija, kur 1890 metais įsikūrė jo šeima ir kur prabangiuose rūmuose jis praleido savo gyvenimą (dabar ten įkurtas Mariano Fortuny y Madrazo muziejus). Nuo mažens jį supo tėvų sukaupta meno kolekcija. Mariano Fortuny prisistatydavo dailininku, nors studijavo fiziką ir chemiją ir šias sritis išmanė taip pat gerai kaip ir meno. Jaunystėje jis keliavo po Europą, siekdamas susipažinti su jį žavinčiais menininkais, pavyzdžiui, vokiečių kompozitoriumi Richardu Wagneriu.
Mariano Fortuny kūrė audinius, gobelenus, scenos drabužius, o mėgstamiausios jo medžiagos buvo šilkas ir velvetas. Menininkas yra užregistravęs daugiau nei 20 patentų, susijusių su tekstile. Kaip scenografas jis domėjosi šviesos teikiamomis galimybėmis ir jos svarba kuriant dramą, tad pateikė daug inovatyvių idėjų scenai apšviesti. Pavyzdžiui, 1901 metais užpatentavo netiesioginio scenos apšvietimo sistemą ir vėliau ją vis tobulino. Reikšmingiausias inžinerinis jo išradimas, ko gero, yra šviesos reguliatorius, pirmą kartą išbandytas statant operą „Francesca da Rimini“ pagal Gabriele‘io D’Annunzio pjesę. „Ne kiekis, bet šviesos kokybė daro daiktus matomus“, – sakė menininkas, apibūdindamas savo požiūrį į apšvietimo dizainą.
Vertas daugiau, nei likti užkulisiuose
Šviestuvo „Fortuny“ dizainas perteikė entuziastingą Mariano Fortuny domėjimąsi teatru: dizaineris sukūrė toršerą eksperimentuodamas su netiesioginio scenos apšvietimo galimybėmis. Šviestuvas atspindi ir XX amžiaus pradžios Italijos futuristų judėjimo koncepciją, žavėjimąsi moderniomis formomis bei industrinėmis medžiagomis. „Fortuny“ iš pradžių buvo naudojamas fotografavimui ir scenos apšvietimui: pagrindas iš tiesų primena senovinį fotoaparato trikojį. Tačiau jis pasirodė esąs pernelyg išraiškingas, kad liktų užkulisiuose, tad iš praktiško daikto virto dizaino etalonu.
Toršeras labai funkcionalus, jis skleidžia išsklaidytą šviesą, bet jos yra daug. Plieninio trikojo pagrindo aukštis reguliuojamas, skėčio formos gaubtas gali būti pakeliamas ar pasukamas, siekiant sukurti skirtingą apšvietimo įspūdį. Pirmoji originali 1907 metų versija buvo gaminama iš juodo metalo ir juodo šilko, išausto Mariano Fortuny gamykloje. Tik vėliau toršero gaubtui imta naudoti baltos, gelsvos spalvos ar raštuota tekstilė. Visi šie audiniai taip pat sukurti „Fortuny“ autoriaus. Beje, gaubto vidus niekada nekeistas – jis visada buvo baltas.
Dabar ir visados
Masinė „Fortuny“ gamyba sustabdyta 1920 metais, o 1985-aisiais ją atnaujino italų gamintojas „Palluco“. Dabar toršero gaubtas gaminamas ne tik iš šilko, bet ir iš vilnos, nailono, medvilnės. „Palluco“ pritaikė šviestuvą šiuolaikiniam interjerui. Nauji jo modeliai pasirodė 2009 ir 2011 metais: buvo pakeista gaubto spalva ir karkaso apdaila, sukurta ir mažo šviestuvo „Fortuny Petite“ versija. Visam pasauliui ėmus naudoti šviesos diodus, LED pritaikytas ir kultiniam „Fortuny“.
