Galite „negooglinti“ kas yra terapinis interjeras, nes sąvoką sugalvojau aš. Galite su manimi nesutikti, bet aš išbandžiau ir esu tikra, kad kai kurios erdvės, jei tik turi tam tikras charakteristikas, iš tiesų veikia kaip terapija.
Svarbiausia yra patalpos atmosfera arba nuotaika, kurią kuria šviesa ir spalvos. Taigi pirmas požymis – APŠVIETIMAS. Mūsų šiaurietiškam klimatui, tinkamas šiltas (2700-3000 K), šešėliuotas apšvietimas. Nesvarbu kokios – kaitrinės, halogeninės ar ledinės lempos, svarbu šilta spalva.
Be to, kiekviena patalpa turi savo natūralų apšvietimą. Skirtumai atsiranda nuo to, kokio dydžio langas, į kurią pasaulio pusę orientuotas, koks vaizdas pro langą. Šviesos gali būti per daug arba per mažai. Atsižvelgiant į tai turėtų būti renkamos sienų spalvos, grindų danga. Taigi antras požymis SPALVA. Per daug šviesos – tamsesnė spalva, per mažai – šviesesnė. Įprasta manyti, kad balta sienų spalva universaliausia, tačiau terapinio interjerui ji ne visada pati geriausia.
Kai interjere visi daiktai suranda savo vietas, ateina eilė TEKSTILEI. Terapijai labai svarbu minkšti paviršiai. Jei namuose nėra užuolaidų, užtiesalų ar pledų, sunku kalbėti apie namų jaukumą. Lininiai audiniai mums ypač gerai tinka, nes lengvai atpažįstami ir savi. Su jais jaučiamės ramūs ir saugūs.
Ketvirta vieta – AUGALAI. Jei pro langą neturite sodo ar parko vaizdo, miesto aplinka žmogui yra per šalta ir nesvetinga. Nereikia daug, bet keletas charakteringų augalų, suteikia neįtikėtinai daug gyvybės.
Ir penkta vieta – PAVEIKSLAI, NUOTRAUKOS (jei neketinama daug investuoti). Tai turėtų būti ne vestuvių ir ne krikštynų nuotraukas. Jų neneigiu, bet jei kalbame apie namų terapiją, rekomenduočiau tas, kurios žadina malonius prisiminimus ar asociacijas. Didelio formato gamtos motyvai tobulai tinka terapijai.
Ir galiausia interjeras turi būti toks kokio norite Jūs. tada jis iš tiesų bus terapinis.
Šaltinis: www.valaviciute.lt