Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras jau tradicija tapusį konkursą „Jaunojo dizainerio prizas 2013“ sėkmingai įgyvendina trečius metus iš eilės.
Šiais metais nuspręsta įsteigti ir publikos prizą, kurį išrinksite Jūs, ManoNamai.lt skaitytojai. Balsuokite už geriausią darbą grafinio ir komunikacijos, produkto ir industrinio bei mados dizaino kategorijose ir išrinkite Jūsų nuomone patį geriausią darbą!
Vertinimo komisija atrinko 15 geriausių darbų iš 75 pateiktų darbų, o atrinkti darbai bus eksponuojami parodoje nuo birželio 21 d iki rugpjūčio 3 d. Liepos 5 d., 18 val. Dizaino inovacijų centre, kur ir vyks nugalėtojų apdovanojimas.
Produkto ir industrinis dizainas
1. Karolis Bakūnas. Patefonas. Darbo vadovas doc. Juozas Brundza
„Reed precision“- tai patefonas su dirželine pavara sukurtas audiofiliui, kuriam muzika ir audio aparatūra užima labai svarbią vietą gyvenime. Grotuvas projektuotas su siekiu kuo labiau priartini vartotoją prie muzikos įtraukiant jį į patį grojimo procesą, todėl panaudojau rankinį greičių keitimą. Tonarmo tvirtinimo sistema – tai projekto kertinis akmuo. Tonarmo disko pagalba galima naudoti įvairaus ilgio tonarmus, juos tiksliai priderinant prie patefono. Įrenginys projektuotas su įmonės „Tonearms.lt“ pagalba, kuri gamina tonarmus, tačiau neturi patefono, todėl grotuvas turi perspektyvą tolimesniam tobulinimui. Pagal vartotojo poreikius galima keisti aliuminio ar disko spalvą derinant prie tonarmo. Man pavyko pagaminti veikiantį ir gerai grojantį prototipą.
2. Laura Petraitytė. Spinta – stalas. Darbo vadovas doc. Povilas Juškaitis
Kompaktiškas, funkcionalus, minimalistinis baldas spinta – stalas, esant reikalui lengvai transformuojamas į darbo erdvę.
Stalas – spinta – surenkamas baldas, sukurtas taip, kad būtų galima lengvai sandeliuoti ir transportuoti. Baldo sandeliavimą palengvina surenkama lakštinė konstrukcija, kuri yra sudaryta iš ypač tvirtos medžiagos – drėgmei atsparios baldinės faneros, laminuotos aukšto slėgio laminatu (HPL). Naudojamas surenkamas sausas mazgas, kuris nereikalauja daug laiko montuojant baldą. Taip pat balde yra integruotas šviesos šaltinis – įleidžiamas led profilis, ir kištukiniai lizdai.
Visą detalių visumą sudaro kompaktiška darbo vieta namuose, leidžianti operatyviai pertvarkyti į uždarą tūrį – komodą, kuri suorganizuoja ribas tarp darbo ir laisvalaikio.
3. Neringa Staniulytė. Kūrybiškumo platforma. Darbo vadovas doc. Juozas Brundza
Kūrybiškumo platforma – tai atvira kūrybiškumo ugdymo priemonė, vaikų ir ugdytojų bendra kūrybinė erdvė ir laboratorija, kurioje gimsta ne tik stulbinatys kūriniai, istorijos, pasakos bet ir atsiskleidžia vaikų gebėjimai, emocijos, savęs ir pasaulio suvokimas. Tai skulptūriškas objektas turintis savo charakterį, tačiau lengvai įsilieja į įvairias erdves. Obejktas skirtas vaikam , tačiau gali tapti erdvės dekoru ar ekspozicine dalimi. Šviečianti (aštuoniomis spalvomis) trijų daliu kūrybiškumo platforma lengvai transformuojasi į palapinę, pasakų namelį. Rėmo konstrukcija palanki įvairių aksesuarų, tokių kaip piešimo lenta ar žaidimo priemonių dėžučių tvirtinimui. Konstruktyvi forma neužgožia vaiko minčių nereikalingais vaizdais. Lengva ir aiški forma leidžia fantazuoti ir keliauti mintimis. Šviesos pagalba kuriamas fantazijų pasaulis džiugina ne tik vaikus bet prie savęs traukia ir suaugusius žmones.
4. Odeta Numgaudytė. Ekologiška šokolado pakuotė Maya. Darbo vadovas lekt. Vytas Palavinskas.
Ekologiška šokolado pakuotė „Maya“ – tai pakuotė pagaminta iš perdribto popieriaus, pritaikius popieriaus plaušelių formavimo technologijas. Pakuotės gamyba skatina antrinį popieriaus atliekų panaudojimą, yra aukšto aplinkosaugos lygio ir dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į konditerijos gaminių kokybės išsaugojimo ir higienos normas, gaminiams skiriamas papildomas sandarus folijos įpakavimas, todėl perirbto popieriaus pakuotė atlieka produkto apsaugos, transportavmo ir estetinės išvaizdos funkcijas. Ekologiškų pakuočių rinkinys „Maya“ žvelgia į tolesnę pakuočių atliekų panaudojimo perspektyvą. Lietuvoje tai prioritetinės aplinkos apsaugos sritys. Todėl siūlomas antrinis popieriaus atliekų panaudojimas konditerijos gaminių pakavime yra optimalus variantas siekinat švaresnės aplinkos ir išskirtinio dizaino.
5. Simona Gluškevičiūtė. Kvadrokopteris BZ-4. Darbo vadovas doc. Juozas Brundza
Nepilotuojama skraidyklė skirta profesionaliam filmavimui ir stebėjimui. Skraidyklėje įdiegta automatinio valdymo ir skrydžio planavimo sistema maksimaliai supaprastina skraidyklės valdymą. Nereikalauja patyrusio piloto tiksliems skrydžiams, yra iš karto paruošta skrydžiams.
Skraidyklės korpusas pritaikytas transportavimui. Kojos susilenkia ir prisiglaudžia prie korpuso. Kvadrokopteri galima lengvai įsidėti į kuprinę ir keliauti nuo vieno stebėjimo objekto prie kito.
6. Vita Vaitiekūnaitė. Baldas, palengvinantis gyvenimą. Darbo vadovas prof.dr. Vytautas Kibildis.
Tai poilsio kėdė išsprendžianti aktualią, tačiau retai sprendžiamą problemą – kai kuriems žmonėms sunku atsikelti nuo sėdimo paviršiaus. Su šia problema dažniausiai susiduriama vyresniame amžiuje, tačiau ji gali būti aktuali ir kitų amžiaus grupių žmonėms. Baldas pritaikytas tiems, kurie kenčia nuo nugaros, juosmens skausmų, turi klubo sąnarių problemų ar bendrai nusilpusius raumenis. Kėdė projektuota atsižvelgiant į tam tikros žmonių grupės poreikius, tačiau yra ir universali, patogi tiek problemų turintiems, tiek visiškai sveikiems žmonėms.
Veikimo principas paprastas – stodamasis nuo kėdės, žmogus šiek tiek pasilenkia į priekį ir remiasi į porankius, tuo pat metu visa kėdė pasvyra į priekį 7° kampu. Dėl šio pasvirimo, didesnis svoris tenka kojoms, todėl mažiau apkraunama viršutinė kūno dalis, taip pat atsiranda nedidelė inercija, kuri leidžia lengviau atsistoti.
Baldas nesudėtingos konstrukcijos, minimalistinis, lengvai pritaikomas įvairiuose interjeruose. Kėdės forma lakoniška, bet kartu ir charakteringa, įsimenanti.
Grafinis ir komunikacijos dizainas
1. Dalia Kemeklytė. Praturtintos realybės aplikacija ,,Praeities respublika”. Darbo vadovas lekt. Marius Žalneravičius
Praeities respublika yra aplikacija, suteikianti galimybę pažinti užmirštas ir unikalias Užupio istorijas, kurių nėra turistiniuose giduose. Nukreipus išmaniojo telefono arba planšetinio kompiuterio kamerą į pasirinktą statinį, programėlė jį automatiškai atpažįsta ir ekrane ant vienos iš architektūros detalių paleidžia animaciją, pristatančią tos vietos praeitį. Raudonųjų žibintų kvartalo klestėjimas, onkologinių ligų klinikos veikla, vandentiekio sistemos įrengimas – tai tik keletas iš atrastų pasakojimų, kurie mažai arba išvis nežinomi ne tik turistams iš užsienio, bet ir patiems vilniečiams.
2. Daukantė Subačiūtė. Vizualinės CV manipuliacijos. Darbo vadovas lekt. Marius Bartkus
Įdomaus CV rengimas neturėtų būti vien grafikos dizainerių užsiėmimu irreikalingu tik meno specialybių atstovams. Gerai parinktas medijų transliavimo būdas gali tapti pagalbine priemone atskleidžiančia praeito ar norimo darbo ypatumus, įgytas savybes. Taikliai parinkta forma darbdaviui gali parodyti daugiau neiįprastu, balto A4 lapo CV. Tyrinėjant analogus, paaiškėja, jog net grafikos dizaineriai kartais savo gyvenimo aprašymą pateikiaant pieno įpakavimo, tačiau su pienu neturi nieko bendro. Pasirinkta CV forma turėtų papildyti pateikiamą tekstą, o ne jam prieštarauti.
Straipsniuose Kaip rašyti CV rastą informaciją apibendrinau dviem leidiniais ir pateikiau 9 konkrečių žmonių gyvenimo aprašymus neprieštaraudama perskaitytoms A4 komponavimo taisyklėms.
3. Domas Kaunas. Žmonės ir laikas. Darbo vadovas prof. Audrius Klimas
XX a. visuomenės išsivystymas pasiekė tokį lygį, kad po kelių amžių pertraukos, vėl pradedama domėtis savo šaknimis. Tai tarsi reakcija į kosmopolitizmą – noras save pažinti ir apibrėžti, rasti savo vietą laike ir sparčiai besikeičiančiame vartotojiškame pasaulyje. Beveik kiekvienas žmogus gali surinkti savo giminės istoriją, o šiuolaikinės priemonės padeda tai padaryti greičiau nei bet kada.
Genealogines žinias sudaro tekstai, nuotraukos ir schemos, bet paprastai, visa ši informacija egzistuoja atskirai. Projekto tikslas buvo sukurti infostruktūrą, kuri sujungtų šią informaciją tam, kad savo šaknų pažinimas būtų sklandus ir pilnavertis procesas.
Infostruktūros įgyvendinimui buvo pasirinkta nestandartinė knygos forma. Knyga susideda iš trijų dalių: tekstų, nuotraukų ir genealoginių schemų. Visos šios dalys yra sujungtos grafinėmis jungtimis, kurios padeda rasti informaciją apie kiekvieną žmogų ir jo ryšius su kitais bei tuo pačiu matyti bendrą vaizdą.
Kita svarbi šio projekto dalis yra genealoginių schemų pritaikymas. Labiausiai šiuo metu paplitusi schema yra giminės medis pagrįstas linijiniu žymėjimu, perteikiančiu giminystės ryšius tarp žmonių. Deja ši schema yra nevisapusiška, tad buvo nuspręsta ištirti genealoginių schemų įvairovę. Įvykdžius tyrimą buvo pasirinktos tinkamiausios schemos bei sukurtos naujos. Skirtingų schemų pritaikymas leidžia informatyviai perteikti giminės istoriją bei pateikia visumos vaizdą, kuris yra nematomas tekstinėje informacijoje.
4. Gaudrė Murauskaitė. Projektas „Karjeros (r)evoliucija“. Darbo vadovė: Aušra Lisauskienė
Pokyčius visuomet lydi nauji ir netikėti rezultatai: ar tai būtų urvinio žmogaus evoliucija iki šiandieninio, ar Prancūzijos didžioji revoliucija. Tik pokyčiai lemia tolimesnę ateitį, kuri neišvengiama be evoliucijos ir revoliucijos sąveikos, reikalingos kuriant ir formuojant originalią ir novatorišką idėją. Vizualiosios žurnalistikos tyrimo rezultatai, atskleidžiami leidinyje „(R)evoliucija“, atspindi pastarųjų 25 metų Vilniaus dailės akademijos absolventų tolygias ir netolygias keliones po profesines plotmes. Infografikos plakate – viršelyje skaičiai įgauna reikšmę ir nurodo situaciją po studijų šiandieniniame kontekste bei atskleidžia komunikacinius santykius tarp absolventų ir Akademijos. Projektas pateikia autentišką medžiagą, kuri buvo surinkta iš autorių ar nurodytų internetinių puslapių įvairiais komunikaciniais kanalais: elektroniniais laiškais, žinutėmis socialiniame tinkle, skambučiais.
5.Gintarė Čekanauskaitė. Valstybės samprata knygų serijoje „Ta ribų Lietuva“. Darbo vadovas Marius Žalneravičius
Kaip atrodo Lietuva du tūkstančiai tryliktais metais ir kaip ji pasikeitė nuo tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devintųjų? Tarybinės Lietuvos atspindžiai fotografijose, iliustruotuose personažuose, politiniuose nesusipratimuose ir necenzūruotuose emigrantų istorijose knygų serijoje „Ta ribų Lietuva“. Valstybės sampratos apibrėžimu paremtos knygos atspindi jauno, šiuolaikinio žmogaus šiek tiek ironišką požiūrį į praeitį dabartyje.
6. Kotryna Naraškevičiūtė. Renginio „Young Designers Unconference“ vizualinė komunikacija. Darbo vadovas lekt. Marius Žalneravičius
„Young Designers Unconference“ – tai visiškai naujas, inovatyvus, perspektyvus, taisykles laužantis renginys. Tai pirmoji dizaino NEkonferencija pasaulyje ir pirmas realus dizaino įvykis, kurio vedliai – jauniausia dizainerių karta. Jau pats renginio pavadinimas padiktuoja sąlygą, jog „Young Designers Unconference“ privalo turėti tokią vizualinę komunikaciją, kuri ne tik atspindėtų jį patį, tačiau ir kartu parodytų kitokį, jauną ir stiprų dizainą. NEkonferencijos grafiniai sprendimai aklai nepataikauja dizaine galiojančioms taisyklėms, pokštauja, laužo konferencijų stereotipus bei siūlo jiems alternatyvas ir todėl alsuoja laisve, veržlumu, inovacija, paslaptingumu. Darbas – eksperimentinis, o rezultatas – nestandartinis, netikėtas, tačiau kalbantis bei bus naudojamas
„Young Designers Unconference“ viešinimui tarptautiniu mastu.
Mados dizainas
1. Alma Teresė Urbonaitė. ,,Vienos apykaklės istorija”. Darbo vadovas prof. Danguolė Brogienė
Mano darbo pagrindinė problema – tai šiais laikais akivaizdžiai išaugęs materialusis vartotojiškumas ir kiekvieno individo didėjanti priklausomybė nuo socialinio pasaulio įvairių sričių, ypač mados. Kaip esminį šios problemos sprendimo būdą siūlau – panaudotų dėvėtų vyriškų rūbų persiuvimą į naujų konstrukcijų drabužius, remiantis “Remake fashion” idėja.
Šiai problemai apibūdinti, inspiruota belgų siurrealizmo atstovo Rene Magritte darbo “ Gigantic Days” detalių, užrašiau tokią buitišką situaciją : drauge su vyru gyvenanti moteris, įskaudinta/įsiutinta savo gyvenimo partnerio elgesio, įniršį išlieja kurdama, kurios metu kūrybos objektas tampa naujų konstrukcijų moteriški rūbai, persiūti iš vyro geriausių kostiumų ir marškinių.
Tai eksperimentinė – meninė moteriškų drabužių kolekcija, kur esminis darbo tikslas – klasikiniams dėvėtiems vyriškiems rūbams suteikti tęstinį savo gyvenimą moteriškų rūbų spintoje.
2. Liucija Domkutė. Eksperimentinė moteriška kolekcija „SCALA“. Darbo vadovė prof. dr. Jolanta Vazalinskienė
Pitonai – naujausia šiandieninės mados industrijos auka. Roplio odos įvaizdis – seksualumo, glamūro, prabangos – skatina vartotojus pirkti, geisti šių gaminių, dažnai nežinant jų tikrosios vertės (nekalta gyvybė, žala gamtai, juodoji rinka). Eksperimentinės kolekcijos „SCALA“* esminė idėja – sukurti įtaigų audinį – pakaitalą pitono odai; raginti žmones susimąstyti ir imtis priemonių. Skirtumas tarp tikros odos ir audinio pakaitalo – gyvybė.
Eksperimentinių ieškojimų metu panaudojus pamušalinį trikotažinį audinį ir lazerines technologijas pavyko sukurti unikalų audinį, kuris nuo jį dėvinčio žmogaus judėsių įsitempia, atsileidžia, sukurdamas neįprastą žvynelių judėjimo vaizdinį.
Taigi sukurtas kolekcijos audinys ir dizainas yra ne tik potenciali alternatyva pitono odai mados industrijos pramonėje, bet ir socialinė kova prieš gyvūnų naikinimą.
3. Aleksandra Glušinaitė. Meškatronai. Darbo vadovė lekt. Laura Pavilonytė
Meškatronai – tam tikra prasme yra autoportretas ir mane supančių žmonių mano asmenybės projekcija. Šio rūbo išorinė ir vidinė pusės vienodai svarbios. Skrtingomis pusių prasmėmis vizualizuoju skirtumą tarp to, kaip mes patys save suvokiame ir kaip mus mato kiti.
Išorės formavimas – tai personažo kūrimas, kuris reprezentuoja mane socialinėje erdvėje. Kuriu save veidrodinio atspindžio principu – atrodau taip, kaip mane mato kiti. Po chameleonišku įvaizdžiu slypi slaptas minčių, jausmų, lūkesčių, baimių… chaosas.
Pamušalas – kaip aš pati save suvokiu: susiskaldžiusią, nuolat kintančią ir chaotišką. Trys skirtingi kostiumų vidaus dekorai pabrežia asmenybės nepastovumą ir inertiškumą.Tai intymi asmeninė erdvė, į kurią kitus įsileidžiu tik išskirtiniais atvejais.
Visi trys kostiumai vizualiai panašūs – dizainas nesudėtingas, vientisa forma, paviršiaus tekstūra primena gyvūno kailį. Nesiekiu atvaizduoti realiai egzistuojančio konkretaus gyvūno, o kuriu asmeninį personažą. Tai materealizuotos mano mintys apie tai, kaip aš suvokiu save bei kitus žmones – susikurto personažo ir asmenybės darinį.