Tiek dešimtmečių Edisono lemputė buvo slepiama po gaubtu, o dabar pasaulis žavisi jos „nuogumu“, pabrėžiančiu kultinės formos paprastumą. Kad atvirai paprasta Edisono lemputė taip pamėgta šiuolaikiškuose namuose, lėmė ne nostalgija praeičiai, o tai, jog dizaineriai įžvelgė joje modernios estetikos principų išraišką ir galimybę vintažinį šviestuvą įkomponuoti minimalistinio ar industrinio stiliaus interjeruose.
Paperkantis paprastumas
Buvo lemputė kaip lemputė – ji švietė ir sąžiningai atliko savo darbą. Visą šimtmetį dizaineriai galvojo, kaip gražiau ją paslėpti po kuo įspūdingesniu gaubtu. Be jo „nuoga“ lemputė asocijavosi su skurdu ar remontu (todėl sovietmečiu ironiškai vadinta Iljičiaus lempute, mat kai visas pasaulis žinojo, kad už dirbtinį apšvietimą turėtų būti dėkingi Tomui Edisonui, Sovietų Sąjungoje šis nuopelnas buvo priskiriamas Leninui – jis kūrė visos šalies elektrifikacijos planus). Daug laiko praėjo, kol dizaineriai pastebėjo, kad ne tik retro stilius, bet ir minimalistinis interjeras bei loftų estetika puikiai suderinami su tobulai paprasta lemputės forma. Ir nustojo ją slėpti.
Edisono lemputė patraukli autentišku vintažiniu tikrumu ir jaukia neryškia šviesa, todėl visada atlieka interjero puošybos funkciją. Nedideli šviestuvėliai erdviame kambaryje „pasimestų“, tad jie dažnai skirti tiksliniam apšvietimui, kabinami virš naktinio staliuko prie lovos miegamajame, virš virtuvės baro tipo stalo ar kitoje lokalioje zonoje. Jei naudojamos pagrindiniam apšvietimui sukurti, paprastai komponuojamos kelios Edisono lemputės (ar net keliolika) – sprendimas ne tik funkcionalus, bet ir atrodo efektingai, o toks apšvietimo scenarijus įkvepia kūrybai: čia yra erdvės asmeninei fantazijai atsiskleisti.
Tomo Edisono nuopelnas
Šiuolaikinės lemputės daugiau ar mažiau atkartoja originalų modelį, sukurtą genialaus amerikiečių išradėjo ir verslininko Tomo Edisono. (JAV ir Danijoje ir dabar jos gaminamos remiantis autentiškais 1910–1913 metų brėžiniais ir senosiomis technologijomis.) Beje, nors Tomas Edisonas visada bus siejamas su kaitrinės lemputės atsiradimu, istorikai pripažįsta, kad jis iš tiesų jos neišrado, o tik 1879 metais patentavo (beje, patentas po kelerių metų buvo paskelbtas negaliojančiu, o dar vėliau „reabilituotas“). Didžiausiu Tomo Edisono nuopelnu tapo ne kaitrinės lemputės idėja, o galimybė ją praktiškai įgyvendinti, kad būtų visiems prieinama ir netgi pigesnė už vaško žvakes – tai pavyko, lemputės nušvito visuose namuose.
Tobulinamos ir evoliucionavusios dar XIX amžiuje, jos vėl pelnė visuotinę meilę ir pradėjo naują gyvenimą, tik šį kartą ne kaip elementarus šviesos šaltinis, bet kaip dizaino elementas, skirtas atspindėti interjero stilių ir kurti nuotaiką. Kadaise autentiškos kaitrinės lemputės naudojo daug elektros energijos ir tarnavo gan trumpai, dabar gaminamuose šviestuvuose dera retro stiliaus dizainas ir šiuolaikiškos šviesos diodų technologijos – dėl jų eksploatavimas tapo daug ekonomiškesnis.
Apgalvota kiekviena detalė
Kintama forma. Tradicinis apvalus Edisono lemputės burbulas neišvengė variacijų – kitaip ir negalėjo būti gamintojams siekiant nepabostančios įvairovės. Tad nežiūrint į lakoniškumą ir akivaizdų minimalizmą, dizaineriai visais įmanomais būdais demonstruoja savo išradingumą – šiek tiek keičia lemputės formą, kad ji trauktų akį kaip išskirtinis interjero elementas. Stiklo burbulas gali būti tobulai apvalus, į galą platėjantis, ovalus ar primenantis cilindrą, prie jo priderintas ir lizdas (buitiškai tariant, „patronas“). Šios detalės spalva, medžiaga, forma itin daug lemia siekiant išryškinti interjero stiliaus ypatumus. O kad mažai nepasirodytų, gamintojai siūlo netgi keičiamus lizdų dangtelius, jei kyla noras labai paprastai ir pigiai šviestuvą atnaujinti.
Šviesos šaltinis. Lemputės širdis – šviečianti vielutė – taip pat yra apgalvotos ir išraiškingos formos, kad patrauktų dėmesį ir kurtų vizualų efektą: mat jos skleidžiama šviesa nėra aštri ir neverčia nukreipti žvilgsnio, netgi atvirkščiai, galima grožėtis spindinčios vielutės forma. Įprasčiausia yra spiralė, tačiau gali būti suraityta ir kitaip, priminti eglutę ar lapelį. Viename burbule gali būti ir keletas ar keliolika vielučių – jos ne tik originaliai atrodo, svarbiausia, kad toks šviestuvas skleidžia daugiau šviesos.
Laidų grafika. Nors Edisono lemputės dizainas daug lemia kuriant apšvietimo scenarijų, vis dėlto išskirtiniausiu šiuolaikišku sprendimu tapo… laidų panaudojimo galimybės. Šviestuvų laidai gali būti ryškūs vienspalviai ar raštuoti, lygūs ar keliagubai suvyti, pagaminti iš tekstilės, džiuto, silikono… Tad nieko keista, kad logiška tąsa tapo siekis tokių laidų neslėpti sienose, o atvirai eksponuoti.
Viena vertus, tai labai praktiška – galima labai paprastai koreguoti šviestuvų išdėstymą, kai keičiama baldų vieta ar pertvarkomas interjeras. Kita vertus, tai atveria neribotas galimybes Edisono lemputei suteikti išskirtinio interjero akcento statusą. Juk gerai pagalvojus net neįdomu tiesiog pritvirtinti laidą prie lubų, kad kabėtų sau nuobodžiai tiesus, kai galima jį surišti laisvu mazgu, surangyti grafišku ornamentu per visą sieną, komponuoti kelis šviestuvus nevienodame aukštyje ir taip sukurti interjere ritmikos pojūtį, susukti į vieną gniužulą, kad lempučių spiečiaus šviesos užtektų ir didelei erdvei apšviesti.
