Birželis – mėnuo, kai pomidorų augintojai kasdien vis dažniau užsuka į šiltnamį tikrinti, ar jau mezgasi pirmieji vaisiai. Augalai atrodo gražiai, lapai vešlūs, žiedų daug, tačiau vieną dieną pastebite nemalonų vaizdą: žiedai gelsta, džiūsta, krenta, o mažų pomidoriukų taip ir nėra. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad augalui trūksta trąšų arba jis serga, tačiau dažniausiai problema slypi visai kitur.
Pomidorų žiedų kritimas ir prastas vaisių mezgimas yra viena dažniausių birželio problemų. Ji ypač išryškėja tada, kai orai staiga keičiasi: dieną šiltnamyje tampa per karšta, naktį temperatūra nukrenta, augalai laistomi nereguliariai, o oras viduje tampa arba per sausas, arba per drėgnas. Pomidorai yra gana jautrūs augalai – jie gali atrodyti stiprūs, bet jų žiedai labai greitai sureaguoja į stresą.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų tai nėra negrįžtama bėda. Jei laiku suprasite, kas vyksta, dalį žiedų dar galima išsaugoti, o naujos kekės dažnai pradeda megzti vaisius kur kas geriau.
Kodėl pomidorai meta žiedus?
Pomidorų žiedai gali kristi dėl kelių priežasčių, tačiau beveik visos jos susijusios su augalo patiriamu stresu. Kai sąlygos tampa netinkamos apdulkinimui arba vaisių mezgimui, augalas tarsi „nusprendžia“, kad šiuo metu vaisių auginti nepajėgs. Tuomet žiedai pradeda gelsti ties koteliu, džiūsta ir nukrenta.
Dažniausiai tai lemia temperatūros svyravimai, per didelis karštis šiltnamyje, netinkamas laistymas, per daug azoto trąšų, prastas vėdinimas arba silpnas apdulkinimas. Pomidorų vaisių mezgimą stipriai veikia temperatūra: nepalankios yra tiek per karštos dienos, tiek per vėsios naktys. Kai dieną temperatūra pakyla virš maždaug 29–32 °C, o naktimis laikosi per aukšta arba per žema temperatūra, žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, todėl žiedai gali neapsidulkinti. Universitetų sodininkystės šaltiniai nurodo, kad žiedų kritimą dažnai skatina dienos temperatūra virš 85 °F, tai yra apie 29 °C, arba vėsios naktys žemiau 55 °F, tai yra apie 13 °C.
1 klaida: šiltnamyje per karšta
Birželį šiltnamis gali labai greitai virsti pirtimi. Lauke atrodo tik maloniai šilta, tačiau uždarytame šiltnamyje temperatūra per kelias valandas gali pakilti iki 35 °C ar dar daugiau. Pomidorų lapai tokią kaitrą dar gali pakęsti, bet žiedai – gerokai jautresni.
Karštyje žiedadulkės praranda gyvybingumą, tampa lipnios arba nebegali tinkamai patekti ant piestelės. Todėl žiedas atrodo normalus, bet vaisius neužsimezga. Po kelių dienų jis pagelsta ir nukrenta. Ypač pavojinga, kai karštos būna ne tik dienos, bet ir naktys. Kai augalas naktį nepailsi nuo kaitros, jis dar labiau patiria stresą.
Ką daryti? Birželį šiltnamį reikia vėdinti kiekvieną dieną. Durys ir orlaidės turėtų būti atvertos nuo ryto, o per didelius karščius galima palikti atviras ir naktį, jei nėra stipraus šalčio pavojaus. Labai padeda agroplėvelė, šešėliavimo tinklas arba šiltnamio stogo nubalinimas specialiomis priemonėmis. Tikslas nėra padaryti šiltnamį vėsų kaip rūsį – tik neleisti jam perkaisti.
2 klaida: naktimis pomidorams per šalta
Lietuviškas birželis gali būti apgaulingas. Dieną saulė kaitina, o naktį temperatūra smarkiai krenta. Tokie svyravimai pomidorams nepatinka. Jei naktimis ilgiau laikosi vėsa, žiedai gali neapsidulkinti, o augalas pradeda juos mesti.
Tai ypač aktualu pomidorams, kurie per anksti išnešti į nešildomą šiltnamį arba pasodinti lauke be priedangos. Šaknys dar nebūna gerai įsitvirtinusios, augalas patiria persodinimo stresą, o žiedai tampa pirmąja vieta, kur šis stresas pasimato.
Jeigu prognozuojamos šaltos naktys, pomidorus verta pridengti agroplėvele. Šiltnamyje galima naudoti vandens talpas, kurios dieną sušyla, o naktį po truputį atiduoda šilumą. Taip sumažinamas temperatūros šuolis. Lauke augantiems pomidorams birželio pradžioje priedanga gali būti būtina net tada, kai dienomis atrodo labai šilta.
3 klaida: pomidorai laistomi nereguliariai
Pomidorai nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo. Jei vieną savaitę jie beveik nelaistomi, o paskui gausiai užpilami vandeniu, augalas patiria stresą. Tokiu atveju jis gali mesti žiedus, prastai megzti vaisius arba vėliau vaisiai gali pradėti skilinėti.
Svarbu suprasti, kad žydėjimo metu vanduo reikalingas ne tik lapams. Drėgmė padeda palaikyti stabilų augalo darbą, gerina maisto medžiagų judėjimą ir mažina temperatūros stresą. Tačiau per didelė drėgmė taip pat pavojinga – ji gali skatinti ligas, šaknų problemas ir prastą žiedadulkių judėjimą.
Birželį pomidorus geriausia laistyti rečiau, bet gausiau, tiesiai prie šaknų. Paviršinis kasdienis „palaistymas po truputį“ nėra geriausias pasirinkimas, nes vanduo lieka viršutiniame dirvos sluoksnyje, o šaknys neauga gilyn. Geriau palaistyti taip, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Labai naudinga mulčiuoti dirvą šiaudais, nupjauta apvytinta žole ar kitu mulčiu – taip drėgmė išsilaiko tolygiau.
4 klaida: per daug azoto trąšų
Jei pomidorai atrodo labai gražūs, tamsiai žali, vešlūs, bet žiedų mažai arba vaisiai nesimezga, verta pagalvoti apie tręšimą. Viena dažniausių klaidų – per didelis azoto kiekis. Azotas skatina lapų ir stiebų augimą, todėl augalas „eina į lapus“, o ne į vaisius.
Tai dažnai nutinka, kai pomidorai gausiai tręšiami vištų mėšlu, raugintomis žolių trąšomis, mėšlo tirpalais ar kitomis azoto turinčiomis priemonėmis. Tokios trąšos nėra blogos, bet žydėjimo metu jų perteklius gali trukdyti vaisių mezgimui. Alabama Cooperative Extension taip pat nurodo, kad per gausus azoto trąšų naudojimas gali skatinti vegetatyvinį augimą ir prisidėti prie žiedų kritimo ar žydėjimo sutrikimų.
Žydintiems pomidorams labiau reikia kalio, fosforo, kalcio, magnio ir mikroelementų. Todėl birželį verta rinktis pomidorams skirtas trąšas, kuriose azoto nėra per daug, o kalio kiekis didesnis. Jei naudojate natūralias trąšas, svarbu jų nepadauginti. Geriau tręšti saikingai, stebint augalo reakciją.
5 klaida: prastas apdulkinimas
Pomidorai yra savidulkiai augalai, todėl jiems nebūtinai reikia bičių taip, kaip kai kuriems kitiems augalams. Tačiau žiedadulkės turi pajudėti ir patekti ten, kur reikia. Lauke tai dažnai padaro vėjas, vabzdžiai ir natūralus augalo judėjimas. Šiltnamyje oras gali būti pernelyg ramus, todėl žiedai lieka neapdulkinti.
Jei šiltnamis uždaras, nevėdinamas, o augalai nejuda, vaisių mezgimas gali būti silpnas. Ohio State University Extension aiškina, kad pomidorų žiedai turi ir vyriškas, ir moteriškas dalis, o apdulkinimui padeda žiedo judėjimas, pavyzdžiui, nuo vėjo ar lengvo pakratymo.
Praktinis sprendimas labai paprastas: ryte arba priešpiet, kai oras sausas ir ne per karštas, lengvai pakratykite pomidorų kekes ar visą augalą. Galima švelniai paliesti žiedų kekes pirštu, virvele ar lazdele. Kai kurie augintojai naudoja elektrinį dantų šepetėlį, kuriuo trumpai pavibruoja prie žiedų. Tai ypač naudinga šiltnamiuose, kur mažai oro judėjimo.
6 klaida: šiltnamyje per drėgna arba per sausa
Drėgmė – dar vienas svarbus vaisių mezgimo veiksnys. Jei oras labai sausas, žiedadulkės gali prastai sudygti. Jei oras per drėgnas, jos tampa lipnios ir sunkiau byra. Dėl to apdulkinimas suprastėja, o žiedai gali kristi.
Aliaskos universiteto Extension šaltinis nurodo, kad santykinė oro drėgmė apie 70 proc. yra palanki pomidorų apdulkinimui, vaisių mezgimui ir vystymuisi, o labai didelė drėgmė gali padaryti žiedadulkes per drėgnas ir lipnias. Kiti sodininkystės šaltiniai dažnai mini maždaug 40–70 proc. intervalą kaip tinkamą pomidorų apdulkinimui.
Šiltnamyje drėgmę reguliuoti padeda vėdinimas, mulčiavimas ir laistymas ryte. Venkite laistyti vakare, jei naktys vėsios, nes drėgmė ilgiau laikysis ant augalų ir šiltnamio viduje. Taip pat nelaistykite per lapus – pomidorams geriausia, kai vanduo patenka prie šaknų.
7 klaida: per stiprus genėjimas
Birželį daugelis pradeda intensyviai skabyti pomidorų pažastinius ūglius ir lapus. Tai reikalingas darbas, ypač aukštaūgiams pomidorams, tačiau persistengti nereikėtų. Jei vienu kartu pašalinate per daug lapų, augalas patiria šoką. Tuomet jis gali pristabdyti augimą, mesti žiedus arba sunkiau megzti vaisius.
Lapai yra augalo „maisto gamykla“. Per juos vyksta fotosintezė, todėl jei paliekate per mažai lapų, vaisiams trūksta energijos. Be to, lapai šiek tiek saugo kekes nuo tiesioginės saulės ir perkaitimo.
Geriausia genėti reguliariai, bet saikingai. Pažastinius ūglius šalinkite, kol jie dar maži. Lapus žemiau pirmosios kekės galima palaipsniui pašalinti, kai vaisiai jau mezgasi, tačiau nereikėtų vienu kartu „nuplikinti“ viso augalo. Ypač atsargiai elkitės per karščius – tada bet koks stiprus genėjimas tik padidina stresą.
8 klaida: per tankiai pasodinti pomidorai
Jei pomidorai pasodinti per tankiai, šiltnamyje greitai susidaro blogas mikroklimatas. Oras nejuda, drėgmė kaupiasi, lapai liečiasi vieni su kitais, o žiedai prasčiau džiūsta po laistymo ar rasos. Tokios sąlygos ne tik blogina vaisių mezgimą, bet ir didina ligų riziką.
Per tankiai augantys pomidorai taip pat konkuruoja dėl maisto medžiagų ir šviesos. Augalai gali atrodyti aukšti, bet žiedynai silpnesni. Jei šiltnamyje matote, kad tarp augalų neįmanoma praeiti, lapai nuolat susipynę, o viduje tvyro drėgmė, verta situaciją taisyti.
Pašalinkite perteklinius pažastinius ūglius, praretinkite apatinius lapus, pagerinkite vėdinimą. Kitais metais pomidorus sodinkite rečiau – geriau mažiau augalų, bet stipresni ir derlingesni, negu tankus „miškas“, kuriame kiekvienas augalas kovoja už vietą.
Ką daryti, jei žiedai jau krenta?
Pirmiausia nereikia panikuoti. Viena nukritusi žiedų kekė dar nereiškia, kad derliaus nebus. Pomidorai dažnai numeta žiedus per nepalankų orų periodą, o sąlygoms pagerėjus vėl pradeda megzti vaisius. Svarbiausia – pašalinti streso priežastį.
Patikrinkite temperatūrą šiltnamyje. Jei neturite termometro, verta jį įsigyti – spėlioti pagal pojūtį nepakanka. Dieną atverkite šiltnamį, per karščius pridenkite nuo saulės. Laistykite tolygiai, nepertręškite azotu, rytais lengvai pakratykite žiedų kekes. Jei augalai labai vešlūs, pristabdykite azotines trąšas ir pereikite prie žydėjimui bei vaisių mezgimui tinkamesnio maitinimo.
Taip pat apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų. Amarai, tripsai ar erkutės gali silpninti augalą, o stipriai pažeisti pomidorai prasčiau mezga vaisius. Jei lapai sukasi, gelsta, ant jaunų viršūnių matote smulkių vabzdžių ar lipnių išskyrų, imkitės priemonių kuo anksčiau.
Kada problema išsisprendžia savaime?
Jei žiedai krenta tik per karščio bangą arba po vėsių naktų, dažnai pakanka pagerinti sąlygas ir palaukti. Naujos kekės gali megzti vaisius normaliai. Tačiau jei žiedai krenta nuolat, o augalas visą laiką tik augina lapus, reikia rimčiau peržiūrėti priežiūrą: trąšas, laistymą, vėdinimą, genėjimą ir sodinimo tankį.
Svarbu stebėti ne tik žiedus, bet ir bendrą augalo vaizdą. Jei lapai sveiki, stiebas tvirtas, nauji žiedai formuojasi, tikėtina, kad problema laikina. Jei augalas silpsta, lapai gelsta, viršūnės deformuojasi, atsiranda dėmių ar kenkėjų, priežastis gali būti sudėtingesnė.
