Vasarą agurkas turėtų būti gaivus, traškus ir švelnaus skonio. Tačiau ne vienas daržininkas yra patyręs nusivylimą: užauga gražūs, žali, tvirti agurkai, o paragavus paaiškėja, kad jie nemaloniai kartūs. Dažnai pirmoji mintis būna paprasta – gal tokia veislė, gal peraugę, gal kažkas negerai su sėklomis. Tačiau agurkų kartumas dažniausiai yra ne atsitiktinumas, o augalo siunčiamas signalas.
Agurkai kartėja tada, kai augalas patiria stresą. Kitaip tariant, jis tarsi parodo, kad augimo sąlygos jam netiko: buvo per karšta, per sausa, trūko vandens, maisto medžiagų arba šaknys patyrė temperatūros svyravimus. Todėl kartus agurkas yra ne tik skonio problema. Tai ženklas, kad lysvėje ar šiltnamyje reikia kažką keisti, jei norite išgelbėti likusį derlių.
Taip pat skaitykite:
Kodėl agurkai apkarsta?
Agurkų kartumą sukelia natūralūs junginiai, vadinami kukurbitacinais. Jie randami agurkinių šeimos augaluose ir dažniausiai labiau susitelkia lapuose, stiebuose bei šaknyse. Tačiau kai augalas patiria stresą, šių junginių gali padaugėti ir pačiuose vaisiuose.
Ajovos valstijos universiteto sodininkystės specialistai aiškina, kad agurkų kartumą lemia kukurbitacinai B ir C, o jų patekimas į vaisius dažniausiai susijęs su karštomis, sausomis sąlygomis.
Tai labai svarbu suprasti: kartumas nėra vien „blogo agurko“ požymis. Dažnai tai reiškia, kad augalas buvo priverstas gintis nuo nepalankių sąlygų. Kuo didesnis stresas, tuo didesnė tikimybė, kad agurkai bus kartūs.
Dažniausia priežastis – karštis ir netolygus laistymas
Lietuviškose vasarose agurkams ypač pavojingi keli dalykai: karščio bangos, sausros, perkaitę šiltnamiai ir nereguliarus laistymas. Vieną dieną žemė perdžiūsta, kitą – augalai gausiai užpilami vandeniu. Tokie svyravimai agurkams nepatinka.
Daržininkai nurodo, kad lengvą agurkų ir cukinijų kartumą gali skatinti aukšta temperatūra, dideli temperatūrų svyravimai, per mažas vandens kiekis, netolygus laistymas, prastas dirvos derlingumas ir žemas dirvos pH.
Purdue universiteto sodininkystės specialistai taip pat pabrėžia, kad kartumas dažniau pasireiškia, kai augalai patiria drėgmės trūkumą, aukštą temperatūrą arba prastą mitybą.
Todėl jei agurkai apkarto po kelių labai karštų dienų, tai visai logiška. Ypač jei šiltnamyje temperatūra pakilo itin aukštai, langai buvo praverti per mažai, o dirva prie šaknų išdžiūvo.
Ką daryti, jei prasidėjo itin lietingi orai?
Lietuviška vasara dažnai būna nenuspėjama: po kaitrių dienų staiga užklumpa ilgos liūtys. Agurkams toks staigus pokytis – irgi stresas. Jei žemė kelias dienas buvo perdžiūvusi, o paskui gausiai užlyta, augalas patiria tokį patį drėgmės svyravimą, kaip ir netolygiai laistant. Todėl po smarkių liūčių agurkai kartais taip pat apkarsta arba tampa vandeningi ir prėsko skonio.
Didžiausia problema per liūtis – permirkusi dirva. Agurkų šaknys seklios, todėl užmirkusioje žemėje jos ima trūkti oro, o pažeista šaknų sistema nebepajėgia tolygiai maitinti augalo. Dėl to lapai gali gelsti, vaisiai deformuotis, sutrūkinėti ar prarasti skonį.
Nustokite papildomai laistyti. Kol lyja, dirvos drėgmės yra daugiau nei pakanka. Papildomas laistymas tik dar labiau užmirkdo šaknis. Palaukite, kol viršutinis dirvos sluoksnis pradžius, ir tik tada, jei reikia, laistykite saikingai.
Taip pat skaitykite:
Pasirūpinkite, kad vanduo nestovėtų. Jei lysvėje kaupiasi balos, verta pagerinti nuvandeninimą: pralaisvinti takelius, pabarstyti dirvą, o žemose vietose agurkus auginti aukštesnėse lysvėse. Stovintis vanduo prie šaknų per kelias dienas gali sunaikinti augalą.
Vėdinkite šiltnamį. Per lietų šiltnamyje pakyla drėgmė, o tvanki, drėgna aplinka – ideali terpė ligoms, ypač peronosporai (netikrajai miltligei) ir pilkajam puviniui. Net ir lyjant verta praverti langelius ar dureles, kad oras judėtų ir augalai neliktų nuolat drėgni. Kai įmanoma, stenkitės, kad lapai per naktį nebūtų šlapi.
Skinkite vaisius laiku. Per liūtis agurkai greitai pribręsta ir prisipildo vandens, todėl lengviau sutrūkinėja. Reguliariai skindami išvengsite peraugusių, vandeningų vaisių ir paskatinsite augalą megzti naujus. Po lietaus taip pat apžiūrėkite augalus – ar nepasirodė ligų požymių, ar nesupuvo prie žemės gulintys vaisiai.
Gera žinia ta, kad, kaip ir po karščio, orams stabilizavusis ir šaknims atsigavus, nauji agurkai dažniausiai vėl būna įprasto, gaivaus skonio. Svarbiausia – nepalikti augalų mirkti stovinčiame vandenyje ir neleisti drėgmei virsti ligų židiniu.
Kur agurkas būna karčiausias?
Kartumas dažniausiai stipriausias prie kotelio ir po odele. Dėl to kartais agurkas atrodo valgomas, bet pirmasis kąsnis nuo kotelio pusės būna labai nemalonus.
Jei kartumas nėra stiprus, jį galima sumažinti nupjovus kotelio galą ir nulupus žievę.
Specialistų rekomendacijose nurodoma, kad kartų vaisių kartais galima „išgelbėti“ pašalinus kotelio galą ir nulupus agurką.
Vis dėlto tai tinka tik tada, kai kartumas lengvas. Jei agurkas labai kartus per visą ilgį, jo skonis nepagerės nei nulupus, nei rauginant, nei marinuojant. Agurkai, kurie kartūs visame vaisiuje, turėtų būti išmetami, nes kartumas neišnyksta juos marinuojant.
Ar kartų agurką saugu valgyti?
Lengvai kartus agurkas dažniausiai yra daugiau skonio nei saugumo problema. Tačiau labai stipriai kartaus agurko geriau nevalgyti. Kukurbitacinai yra junginiai, kurie didesniais kiekiais gali dirginti virškinimo sistemą. Tox Info Suisse, Šveicarijos apsinuodijimų informacijos centras, rekomenduoja nebevalgyti agurkinių šeimos daržovių, jei jos yra aiškiai karčios.
Praktiška taisyklė paprasta: jei agurkas tik šiek tiek kartokas prie kotelio, galima nupjauti galą, nulupti ir paragauti dar kartą. Jei kartumas stiprus, aitrus, jaučiamas visame vaisiuje – tokį agurką geriau išmesti. Derliaus gaila, bet sveikata svarbiau.
Kaip išgelbėti likusį derlių?
Gera žinia ta, kad kartus vienas ar keli agurkai dar nereiškia, jog visas sezonas prarastas. Jei kartumas atsirado dėl streso, pagerinus sąlygas nauji vaisiai gali vėl augti normalaus skonio.
Specialistai pažymi, kad po korekcinių priemonių vėliau užaugę agurkai dažnai būna įprasto skonio.
Pirmas darbas – stabilizuoti laistymą. Agurkai turi seklias šaknis, todėl jiems labai svarbu, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Per karščius geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių. Paviršinis, trumpas palaistymas dažnai tik sukuria iliuziją, kad augalas gavo vandens.
Antras darbas – mulčiuoti. Šiaudai, nupjauta apvytinta žolė, kompostas ar kitas tinkamas mulčias padeda išlaikyti drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir sumažina temperatūros svyravimus ir padeda kontroliuoti piktžoles.
Trečias darbas – vėdinti šiltnamį. Agurkai mėgsta šilumą, bet uždarame šiltnamyje karštą dieną temperatūra gali tapti per didelė. Jei viduje tvanku, lapai vysta, žiedai krenta, o vaisiai deformuojasi arba kartėja, vadinasi, augalas aiškiai kenčia. Atverkite duris, langelius, naudokite užpavėsinimą, jei šiltnamis visą dieną kepinamas saulės.
Nepamirškite trąšų
Kartumas gali būti susijęs ir su prasta augalo mityba. Agurkai sparčiai auga, mezga daug vaisių, todėl jiems reikia derlingos, purios, organinėmis medžiagomis praturtintos dirvos. Jei dirva skurdi, augalas greičiau patiria stresą.
Tačiau persistengti su trąšomis taip pat nereikėtų. Per daug azoto gali skatinti lapų augimą, bet ne visada padeda vaisiams. Geriau rinktis subalansuotą tręšimą ir stebėti augalą: ar lapai sodriai žali, ar nėra masiškai geltonuojančių lapų, ar vaisiai mezgasi tolygiai. Jei naudojate organines trąšas, kompostą ar raugus, svarbu jų nepadauginti ir nelaistyti ant sausų šaknų per kaitrą.
Skinkite laiku – peraugę agurkai dažniau nuvilia
Dar viena priežastis, kodėl agurkai gali būti neskanūs, – per vėlus skynimas. Peraugę agurkai ne tik tampa storesne odele, didesnėmis sėklomis ir vandeningesniu minkštimu, bet ir dažniau turi kartumo. Be to, ant augalo palikti per dideli vaisiai stabdo naujų agurkų mezgimą.
Vasaros įkarštyje agurkus verta tikrinti kasdien arba kas antrą dieną. Maži ir vidutinio dydžio vaisiai paprastai būna skanesni, traškesni ir švelnesnio skonio. Reguliarus skynimas skatina augalą megzti naujus vaisius.
Ar veislė turi reikšmės?
Taip, kai kurios veislės yra mažiau linkusios kartėti. Šiuolaikiniai selekcininkai yra sukūrę veislių, kuriose kartumo rizika mažesnė. Purdue Extension pažymi, kad dalis naujesnių veislių neturi kartumo genų, todėl būna švelnesnio skonio.
Jei kasmet susiduriate su ta pačia problema, kitą sezoną verta rinktis veisles, kurios apibūdinamos kaip nekartėjančios, švelnaus skonio arba „burpless“ tipo. Vis dėlto net ir gera veislė gali nukentėti, jei augalas nuolat patirs sausros, karščio ar mitybos stresą.
Trumpa atmintinė daržininkui
Jei agurkai pradėjo kartėti, pirmiausia patikrinkite ne patį vaisių, o augimo sąlygas. Ar dirva neišdžiūvusi? Ar laistote reguliariai? Ar šiltnamyje ne per karšta? Ar augalai neperaugę ir skinami laiku? Ar dirva pakankamai derlinga?
Agurkas kartėja ne šiaip sau. Jis tarsi sako, kad jam per sunku augti. Sureguliuokite drėgmę, mulčiuokite, vėdinkite šiltnamį, skinkite vaisius laiku ir nepalikite augalų kovoti su karščiu vienų. Jei kartumas buvo tik streso pasekmė, nauji agurkai dar gali būti tokie, kokių ir laukiate – gaivūs, traškūs ir tinkami tiek salotoms, tiek rauginimui.
Pagrindiniai šaltiniai:
- Iowa State University Extension – Kodėl kai kurie agurkai kartūs?
- Iowa State University Extension – Agurkų auginimas namų darže
- Purdue University Extension – Agurkai kartėja per karštą ir sausą orą
- University of Nebraska–Lincoln Extension – Agurkų ir cukinijų kartumas
- Kansas State University Extension – Problem: Bitter Cucumbers (PDF)
- RHS (Royal Horticultural Society) – How to Grow Cucumbers
