Tarp dirvožemio mažų grumstelių visiškai nematomai slypi vanduo ir oras. Kuo puresnė lysvių žemė, tuo oras ir vanduo lengviau patenka į dirvą ir lengviau iš jos išgaruoja, o kuo tankesnė – sunkiau. Apie vandens reikšmę augalams sode, darže ir gėlyne bei apie teisingą laistymą ir tinkamiausias laistymo sistemas pasakoja Mano Namai birželio mėnesio viešnia, tinklaraštininkė ir profesionali daržininkė, Dalia Rimkė.
Augalui vanduo reikalingas gyvybiškai. Žinoma, pirmiausia jis yra geras tirpiklis, jame tirpsta didelė dauguma augaluose esančių medžiagų. Medžiagos augale cirkuliuoja tik tuomet, kai jos yra ištirpusios vandenyje. Svarbiausias procesas, kuriame dalyvauja vanduo, yra fotosintezė. Jos metu iš vandens išsiskyręs deguonis patenka į aplinką, todėl galime pastebėti, kaip didesnis augalas tame pačiame vazonėlyje išgarina vandenį daug greičiau, nei tokio paties dydžio vazonėlyje dar mažas daigelis.
„Be to, negalima jaunų daigelių perlieti, jie lėtai garina vandenį, per didelė drėgmė vazonėlyje, daigykloje gali iššaukti tam tikras ligas, pvz., juodąją kojelę. Pastarąją atpažinsite iškart – augalai būna tiesiog išgulę ant substrato paviršiaus, ir tai didelis signalas atkreipti dėmesį į laistymą, jo dažnumą ir kiekį“,– žiniomis dalinasi daržininkė Dalia. Ji taip pat primena, kad netinkamai laistant, gali užsiveisti nepageidaujami kenkėjai, pvz., tripsai, kurie atsiranda būtent nesukontroliuojant drėgmės ir sausros balanso.
Žinoma, dirva nėra vientisa, joje daug oro tarpelių, tuneliukų, kurie atsiranda žemėje aktyviai veikiant skaidytojams, pvz., sliekams, grybams. Tokie oro tarpeliai vadinami dirvos kapiliarais. Šiais tuneliais į dirvą laisvai patenka oras ir vanduo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad laistydami augalus, drėgme aprūpiname ir gyventojus lysvėse.
Saulius J. knygoje „Gamtinė žemdirbystė“ teigia, kad paprastai mes įsivaizduojame, kad vanduo į dirvą patenka su lietumi, bet iš tikrųjų tai vyksta kiek kitaip. Didžiuma vandens į dirvą patenka tiesiai iš oro. Ore net karštą vasaros dieną yra daug vandens. O kaip vanduo iš oro atsiranda dirvoje? Labai paprastai – šis reiškinys vadinamas kondensacija. Kai dirva daug vėsesnė už orą, atmosferoje esanti drėgmė nusėda ant dirvos grumstelių rasos pavidalu. Ir kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp oro ir dirvos, tuo daugiau rasos nusėda dirvoje. „Nemanykite, kad tai menkas vandens kiekis – iš atmosferinės drėgmės susidaro požeminiai vandenys, kurie ištrykšta šaltiniais, ir šis vanduo sudaro didesnę dalį lygumų upių vandens“,– pabrėžia daržininkė.
Dalia pasakoja, kad tais pačiais tuneliais į dirvą patenka ir deguonis. Tai „ventiliacijos sistema“. Oras čia būtinas visiems. Visi organizmai, gyvenantys paviršiniuose dirvos sluoksniuose, kvėpuoja deguonimi, kaip ir mes. Dėgnose ar užmirkusiose dirvose, jo staigiai sumažėja. Taip pat su oru į dirvą patenka azotas ir anglies dvideginis. Azotas aktyviai dalyvauja augalų mityboje.
Kodėl vertėtų kaupti lietaus vandenį?
Dalia sako, kad augalų laistymas yra labai svarbus darbas užtikrinantis augalų augimo spartumą, įsišaknyjimą ir yra keletas dalykų, kuriuos naudinga žinoti apie tam tikrus augalus ir vandens sąntykį su jais. „Pavyzdžiui, pasodinus pomidorus šiltnamtyje, rekomenduoju nelaistyti kelias savaites, tam, kad augalas pajustų vandens stygių ir šaknimis ieškotų vandens. Taip augalas geriau įsišaknyja, formuojasi gilesnis šaknynas, o giliau susiformavę šaknys viso sezono metu ne taip greitai pajunta vandens stygių. Po to vėl gausiai palaistome“,– rekomendacija dalinasi daržininkė.
Tačiau, kodėl Dalios nuomone taip svarbu yra kaupti lietaus vandenį? „Kaupdami lietaus vandenį mes ne tik jį taupome – tai labai didelis žingsnis laimingų augalų link. Sukauptas lietaus vanduo puikiai tinka augalams, toks vanduo yra kiek kitokios sudėties, yra minkštesnis ir šiltesnis. Mes pas save darže neiškart įsirengėme vandens talpyką, atrodė, kad pasijungsim laistymo žarną su išpurškimo antgaliu ir bus mažiau vargo, bet realybė pasirodė kiek kitokia, ir esu tikra, kad kitų metų derlius buvo daug geresnis iš dalies dar ir dėl to“,– patirtimi apie savo daržą dalinasi Dalia.
Kaip teisingai laistyti augalus lauke vasarą?
Augalas patiria stresą laistomas šaltu vandeniu, o ypatingai blogai tokiu vandeniu laistyti karštą dieną, nes tuomet dirvožemis būna įkaitęs, o šaltą vandenį augalai jaučia dar stipriau.
Augalus šiltnamyje reikia laistyti vakare, kai sumažėja dienos karštis, arba anksti ryte, kai dirva nebūna įkaitinta saulės, o augalai jos nespėja išgarinti iki didelės kaitros pradžios. Geriausias pasirinkimas yra laistymas vakare, tokiu atveju, saulė visą nakties periodą negarins drėgmės iš žemės, vanduo susigers geriau ir bus panaudotas efektyviau.
Dalia rekomenduoja nelaistyti augalų lapų, o laistyti žemę. „Ant lapų patekęs vanduo sukuria gerą terpę ligoms. Jeigu vanduo jūsų sklype iš gręžinio ar vandentiekio, rekomenduočiau juo pripildyti talpą, iš kurios, varikliuko pagalba, vandenį pajungsite prie laistymo žarnos“,– pasakoja.
Laistymas ir laistymo sistemos
„Priklausomai nuo žemės tipo ir daržininkavimo pobūdžio, daržo laistymas gali tapti pakankamai dažnu ir ilgai užtrunkančiu darbu, todėl jaučiu šios temos aktualumą, manau būtina aptarti kokios laistymo sistemos galimos mūsų daržo zonoje“,– pastebi Dalia.
Pagrindiniai faktoriai lemiantys dažną daržo laistymą:
- Augalai auga pakeltose lysvėse ar šiltnamyje;
- Auginate lengvoje durpingoje, priesmėlio žemėje;
- Sausros sezono metas;
- Nemulčiuojate;
Augalų laistymas gali būti terapija, tačiau kitiems tai daugiau laiko švaistymas. „Kartais, laistydama daržą pagalvodavau, kad daug naudingiau būtų išsiravėti daržą, nusipjauti žolę ar nuskinti prinokusias uogas, o gal net sode atsigerti puodelį kavos, kol kažkas palaistys augalus už mane. Laiko paskirto laistymui užtrunkame daug, tačiau tai priklauso nuo to, koks didelis yra daržo, šiltnamio plotas. Su 12 pakeltų lysvių ir šiltnamiu laistymas man užtrunka apie 2 val., kartais net ilgiau. Stengiuosi laistyti daug bet rečiau. Bet praėjusiais metais 4 lysvėms įsirengėm laistymo sistemą, kuri labai pagreitino laistymo darbus, nes 4 lysvėmis jau nebereikia rūpintis. Laistymas pareikalauja mažiau, laiko, nusprendus įsirengti laistymo sistemas. Pripažinsiu, man kaip moteriai, buvo sunku suprasti ir gilintis į laistymo sistemas, o dar sukti galvą ką pasirinkti, kaip žinoti, kokia laistymo sistema yra pati tinkamiausia, todėl paprašiau savo vyro sudėti visus taškus ant i ir aiškiai ir tvirtai aprašyti, kokios sistemos yra, kas joms būdinga. Jis man iškart pasakė, kad darže galima, netgi pageridautina, turėti ne vieną laistymo sistemą, nes vienokia laistymo sistema bus patogesnė šiltnamiui, o kita daržui“,– kaip savo namuose pradėjo įrenginėti laistymo sistemas pasakoja Dalia Rimkė.
Pagrindiniai laistymo būdai nuo paprasčiausio/daugiausiai laiko užimančio iki labiausiai išvystyto ir taupančio laiką:
- Lastymas laistytuvu ar kibiru, nešant iš vandens šaltinio (vandentiekis/talpa)
Paprasčiausias metodas, tinkamas visur kur yra vandentiekis ar kitas vandens šaltinis, reikalingas tik kibiras ar laistytuvas, su kuriais semsite vandenį. Jeigu vanduo iš vandentiekio, rekomenduoju turėti tapą, lauke arba šiltnamyje, kurią pripildysite vandeniu kelias dienas prieš laistymą tam, kad vanduo sušiltų.
Tinkamas variantas kai reikia pamaitinti augalus skystomis trąšomis, tuomet talpose pagal trąšų gamintojo instrukscijas pasidarome tręšimo tirpalą ir juo palaistome augalus.
- Laistymas sodo žarna, prijungta prie vandens talpos pakeltos aukščiau nei žemės lygis
Šis variantas labiausiai tinkamas kai šalia daržo turime vandentiekį arba kitas galimybes periodiškai talpą papildyti sausuoju laikotarpiu. Žinoma, jei yra sąlygos, renkame lietaus vandenį.
Tokia talpa statoma 1-1,5 metro aukštyje, kuo aukščiau pastatoma talpa tuo geresnis tekėjimas (didesnis spaudimas) iš jos bus. Talpoje palaikytas vanduo sušyla, išsigaruoja perteklinis chloras. Toks vanduo labiau tinkamas šiltnamyje auginamiems augalams, kurie yra jautresni šaltam vandeniui.
- Laistymas sodo žarna, prijungta prie vandentiekio ar siurblio (naudojamas laistymo antgalis)
Šis laistymo variantas dažniausiai naudojamas, kai šalia turime vandentiekį ir tiesiogiai iš jo laistome augalus. Naudodant vandentiekį ir žarną, galima naudoti įvairius išpurškimo antgalius, kurie tvirtinasi ant žarnos galo. Juos patariama naudoti tik tuomet, kai vanduo atiteka stipriu spaudimu, iš vandens šaltinio. Jeigu vanduo atiteka lėtai, srovė neišstums jo per išpurškimo antgalius, nes kiekvienas antgalis spaudimą sumažina paskirstydamas vandenį. Angalio funkcijos gali būti tokios: dulksna, lietus, didelė strovė su spaudimu ir t.t. Antgalių funkcijos skiriasi, todėl perkant atkreipkite dėmesį. Turėkite omenyje, kad ne visi augalai mėgsta vandenį ant lapų, pvz., pomidorai, ypač vandentiekio, kuris yra šaltas.
- Laistymas drėkinimo sistema, prijungta prie vandens talpos pakeltos aukščiau nei žemės lygis
Šis laistymo sistemos vairantas yra vienas iš paprasčiausių, kuris tikrai leis sutaupyti laiko. Nebereikės nešioti vandens, stovėti ir bandyti nukreipti purkštuką teisinga linkme, nereikės rūpintis užsilenkusia žlaistymo žarna. Tai gravitacinės sistemos, kai slėgis iš pakeltos talpos verčia vandenį tekėti žemyn į laistymo sistemą ir laistyti augalus nepertraukiamai.
Šiuo atveju, visada renkamės lašelinę laistymo sistemą, kuri vadinama Mikro drip. Laistymo kapiliarai, vamzdelių pagaba, yra išvedžiojami kiekvienam augalui individualiai, prie pat stiebo, šaknų sistemai. Pro kapiliarus (vamzdeliuose esančias skylutes) lašantis vanduo lėtai geriasi į žemę lokaliai, drėgmė neplinta aplink ir iš karto yra sunaudojama augalo šaknyno. Toks laistymo būdas yra labiausiai tausojantis vandenį, nes nėra eikvojamas vanduo drėkinant ir nuo augalo nutolusius plotus, taip pat šis būdas naudingas dirvožemiui, nes nėra stiprios vandens srovės, kuri dirvožemyje suslegia oro kanalėlius.
Laistant tokiu būdu išvengiama ir perteklinio drėgmės kiekio šiltnamio ore, kas net esant blogesniam vėdinimui nesukuria palankių sąlygų vykti intensyviai kondensacijai ir taip daugintis ligoms, tai yra naudinga auginant pomidorus.
Gravitacinės laistymo sistemos yra paprastas ir nepertraukiamas laistymo būdas. Iš esmės nereikalinga jokia laistymą “prižiūrinti” elektronika, skaitkliai. Nėra vandens nutekėjimo iš vandentiekio rizikos. Slėgis sukuriamas tik gravitacijos pagalba, sistema neturi būti itin tvirta, kad atlaikytų didelį slėgį.
- Laistymas drėkinimo sistema, prijungta prie vandentiekio ar siurblio
Tai drėkinimo sistema, kurioje turime didesnį slėgį. Šiame laistymo būde mes jau turime ne tik lašelinio drėkinimo sistemą, tačiau ir kapiliarines periodinio veikimo, purkštuvines sistemas. Tokiomis sistemomis paprasta įrengti didesnį plotą drėkinimui. Tikriausiai puikiai įsivaizduojat kaip laistomos vejos? Šis būdas paremtas būtent tokiu pavyzdžiu. Jos nėra nuolatinio veikimo, tačiau dažnu atveju tiesiog vienu čiaupo atsukimo veiksmu ar siurblio paleidimu mes galime pradėti laistyti iškart didelį daržo plotą, o norint pabaigti laistymą – vėl užsukti vandens čiaupą.
Lašelinės laistymo sistemos prijungtos prie vandentiekio yra kiek labiau komplikuotos ir reikalaujančios papildomos įrangos, tokios kaip laistymo kompiuteris, slėgio redukcijos vožtuvai, tvirtos jungtys (ypač sistemos pradžioje, kai slėgis dar nėra sumažintas), elektroniniai vožtuvai uždarantys vandenį prabėgus atitinkamam kiekiui. Kaip supratote tokiai sistemai funkcionuoti reikalinga ir elektros energija. Visą sistemą įrengus teisingai ir apgalvotai, žinoma, nekyla jokių problemų, tačiau esant gedimams ir atsiradus pralaidoms ir ilgesną laiką nepastebėjus galime prarasti didelį kiekį vandens.
Dalios patarimai: kaip teisingai pasirinkti reikiamą žarną laistymui arba laistymo sistemai
Prekybos centruose tokia didelė įvairovė laistymo žarnų, sunku išsirinkti, jos skiriasi ilgiais, diametrais, kokybe, todėl dalinuosi esminiais patarimais, kurie leis be trikdžių įsirengti laistymo sistemą savo daržo zonoje. Taip pat noriu pastebėti, kad pateikiu Gardena firmos laistymo sistemas, žarnas, nes jas naudojom nuo pat daržininkystės pradžios. Jomis padarėme laistymo sistemą ir tėvų darže ir dar niekada nenusivylėm. Rekomenduoju pasirinkti vieną firmą ir iš jos pirkti visą įrangą laistymui, nes taip lengviau pritaikysit žarnų sujungimus, kitas sistemas.
Rekomenduočiau iškart rinktis kokybišką, neužsilenkiančią, patvarią ir ilgaamžišką žarną.
Jeigu atstumas nuo talpos ar vandentiekio yra ilgas – nerekomenduoju rinktis siauros žarnos. Kuo siauresnė žarna, tuo sunkiau joje susidaro spaudimo slėgis, o kuo ilga žarna platesnė, tuo vandens bėgimas yra greitesnis. Vandens spaudimas yra būtinas norint ant žarnos pritvirtinti vandens žarnų atngalį. Tai yra ypač aktualu, jeigu įrengiate laistymą sodo žarna prijungta prie vandentiekio ar siurblio, kai yra naudojamas laistymo antgalis arba renkantės laistymo būdą su purkštukais.
