Dirvožemio pH – vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų. Dirva gali būti rūgšti, neutrali arba šarminga. Būtent nuo rūgštingumo priklauso tai, kokie augalai gerai augs dirvožemyje.
Kas yra dirvos rūgštingumas ir kuo jis svarbus?
PH matmuo yra svarbus tuo, kad jis parodo kokia yra dirvos terpė – šarminga ar rūgštinga. Tai žinoti yra svarbu todėl, nes skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvožemio rūgštingumo nustatymui yra naudojama skalė nuo 0 iki 14. Skaičius 7 šioje skalėje žymį neutralumą. Dirvožemis, kurio pH skaičius yra žemiau 7, yra laikomas rūgščiu, o dirvožemis, kurio pH skaitmuo yra aukščiau 7 – šarmingu. Paprastai dirvožemių rūgštingumas svyruoja tarp 4,5 – 7,5 pH.
Dirvožemio pH yra glaudžiai susijęs su įvairiais dirvoje vykstančiais cheminiais procesais. Nors rūgštingumas savaime nėra maistinė medžiaga, tačiau jis yra labai svarbus augalų maitinimuisi, nes jis įtakoja maistinių medžiagų prieinamumą augalams. Dauguma augalų mėgsta neutralų dirvožemį, nes kai jis yra pernelyg rūgštus arba per šarmingas, didžioji dalis maisto medžiagų tampa sunkiai prieinamos. Pavyzdžiui, rūgščioje žemėje augalai sunkiai pasisaviną kalcį bei magnį, o šarmingoje žemėje jie sunkiai pasisavina geležį, azotą bei cinką.
Kaip patikrinti koks yra dirvožemio pH?
Dirvožemio rūgštingumo lygį galima sužinoti keliais būdais. Pirmiausia apie jo rūgštingumą galima spręsti iš natūraliai jame augančių augalų. Pavyzdžiui, rūgščiame dirvožemyje auga tokie augalai, kaip: smulkiosios rūgštynės, spanguolės, dirviniai asiūkliai, samanos. Jei dirvožemis yra šarmingas, jame gerai auga dirvinės čiužutės, apyninės liucernos. Neutraliame – paprastosios jonažolės, šalpusniai.
Rūgštingumą galima išmatuoti specialiu matuokliu ar testu, kurį galima įsigyti specializuotoje sodo prekių parduotuvėje. Šie testai paprastai yra ganėtinai tikslūs, bet jei norite dar tikslesnių ir patikimesnių duomenų, galite nusiųsti dirvos mėginį į laboratoriją.
Kaip pakeisti dirvožemio pH?
Dauguma daržovių mėgsta derlingą, neutralų dirvožemį, todėl užsiimant daržininkyste, svarbu rūgštingą arba šarmingą dirvožemį neutralizuoti. Paprastai Lietuvoje dirvožemiai yra linkę rūgštėti. Kaip jau minėjome, rūgščiame dirvožemyje augalai negali tinkamai įsisavinti kalcio bei magnio, todėl jų šaknų sistema būna silpna. Taip pat tokioje terpėje blogėja dirvos struktūra, laidumas orui bei vandeniui. Rūgščiam dirvožemiui neutralizuoti yra naudojamos kalkinimas. Kalkinimui paprastai yra naudojamos tokios medžiagos, kaip: pelenai, klintmilčiai, gesintos kalkės, dolomitmilčiai, cemento dulkės, kreida ir panašiai.
Šarmingoje žemėje augalai sunkiai pasisavina azotą, geležį, todėl yra mažiau atsparūs ligoms. Tokį dirvožemį galima parūgštinti naudojant rūgštų mulčią, tai gali būti: durpės, spygliai. Taip pat tinka įvairios sodo prekių parduotuvėse pardavinėjamos rūgštinimo priemonės, rūgščios trąšos.
