Šiltnamio „karalius“ pomidoras-augalas, kuris paprastai kelia stiprų pasididžiavimo jausmą bet kurio daržininko širdyje. Kadangi kiekvienais metais sėklomis prekiaujančios firmos siūlo vis daugiau naujų pomidorų veislių ir hibridų, jų pasirinkimas tampa vis sunkesne užduotimi. Paklausėme ekspertės, kuri pomidorais domisi daugiau nei 10 metų, kaip nepasiklysti tokioje gausoje.
Ekspertė Gitana (Daigaidarzui.lt) pradeda nuo to, kad veislinių pomidorų sėklų galima pasiruošti patiems. Iš jų išaugę augalai paprastai visiškai atitinka veislės savybes. O štai hibridų sėklas rekomenduojama kiekvieną kartą pirkti. Kartais dalis iš jų išaugusių augalų pirmoje kartoje atitinka buvusias savybes, tačiau yra hibridų, ypač naujesnių, su kuriais tokie bandymai visiškai nepasiteisina.
Egzistuoja daugybė pomidorų, kurie skiriasi augalo aukščiu, vaisių spalva, forma, dydžiu, skoniu, paskirtimi. Šiandien pas sėklų pardavėjus galima rasti ne tik tradicinių raudonų, geltonų ar avietinių pomidorų sėklų, bet ir vieną kitą „juodų“ (Black Cherry, Noire de Creme, Black from Tula), žalių (Green Zebra) ar net baltų (White Beauty) pomidorų veislių. Rinkoje galima rasti ne tik salotoms, konservavimui, padažams skirtas veisles, bet ir džiovinimui, arba netgi specialius farširavimui skirtus tuščiavidurius pomidorus (Stuffer tipo). Pasirinkimas yra be galo didelis, specialistė sako, kad jis praktiškai yra neribotas, dėl internetinių sėklų parduotuvių visame pasaulyje.
Pomidorus kiekvienas gali išsirinkti pagal savo skonį, poreikius, auginimo galimybes. Neturint šiltnamio ar lysvės darže, galima rinktis vazoninius pomidorus ir auginti juos ant palangės, terasoje, balkone ar net ant stogo (ekspertė pastebi, kad pasaulyje labai populiarėja daržai ant daugiabučių stogų). Yra veislių, kurioms užtenka 3–5 l vazono (Vilma, Venus, Aztek). Yra svyrančių pomidorų, kuriuos galima auginti pakabinamuose ar aukštuose pastatomuose vazonuose, kaip gėles arba kartu su gėlėmis (Tumbling Tom, Garden Pearl). Populiarėja dwarf tipo pomidorai, turintys tvirtą ir kompaktišką šaknyną, specialiai sukurti auginti didesnėse talpose (10–15 l). Skirtingai nei įprastų vazoninių pomidorų, jų aukštis gali siekti 1.5 m., o vaisiaus svoris iki 500 g.
Ekspertė Gitana sako, kad kalbant apie šių dienų populiariausias veisles ir hibridus, pirmiausia norėtųsi išskirti Tolstoj F1. Tai gana senas hibridas, augintas dar daugumos tėvų ir senelių. Tačiau, kaip tarp agurkų nepamainoma klasika yra išlikęs Rodničok, taip tarp pomidorų Tolstoj F1 turi didelį atkaklių gerbėjų būrį. Dar prieš kelis metus labai populiarų Taifun F1, sėkmingai pakeitė viena iš jo naujesnių atmainų Orkado H. Rečiau auginama Dafne H. Populiarūs žemaūgiai hibridai Polfast F1, Polbig F1, Apis F1, Benito H. Iš slyvinius ir pailgus vaisius auginančių hibridų dabar „ant bangos“ Colibri F1 ir Giuletta F1. Jie puikiai tinka konservavimui. Tačiau specialistė priduria, kad jie yra jautroki kalcio trūkumui, ypač Giuletta F1(dėl kalcio trūkumo ima juoduoti vaisių galai). Iš hibridų auginamų ir profesionaliuose šiltnamiuose turbūt populiariausi yra Raissa H ir Brooklyn H. Išvardintus hibridus renkasi mėgstantys tvirtus, rūgštokus, su daugiau sėklų, ilgiau besilaikančius pomidorus.
Ieškantys mėsingų, saldesnių arba ypač egzotiškų pomidorų paprastai renkasi veisles, nes tarp hibridų tokių pasirinkimas nedidelis. Čia patys populiariausi yra jaučio širdies tipo pomidorai (įvairių spalvų Oxheart, Cour di Bue) – stambūs, kvapnūs, miltingi, beveik be sėklų. Rečiau auginamos ypač derlingos German Red Strawberry ir German Orange Strawberry, Kardinal Mazarini, Hillbill veislės. Iš žemaūgių – Malinowy Rodeo. Mėgstantys saldžius, sultingus pomidorus vis dažniau sodina „juodas“ arba žaliavaises veisles. Iš „juodųjų“ šiandien populiariausi Black Cherry ir Black Prince. Žinoma, galima teigti, kad dabar yra išvesta ir geresnių veislių, bet „Juodasis princas“ yra labai mylima veislė. Baltavaisiai pomidorai (White Beauty, White Oxheart) ypatingi tuo, kad juos gali valgyti pomidorams alergiški žmonės. Vis labiau populiarėja taip vadinami antocianiniai pomidorai (antocianinas – pigmentas, nudažantis vaisius mėlyna ir raudona spalva). Jie atrodo ypač gražiai ir egzotiškai. Dauguma jų pasižymi puikiu skoniu (Sart Roloise, Blue Pear).
Ieškantys vaikystės pomidoro skonio ir kvapo, turėtų prisiminti lietuviškas pomidorų veisles, saugomas ir puoselėjamas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose. „Viltis“, „Ryčiai“, „Svara“, „Skariai“, „Slapukai“, „Milžinai“, „Rutuliai“ ir keletas kitų niekuo nenusileidžia užsienio selekcijos veislėms. Be to, jie yra geriausiai pritaikyti vietos klimato sąlygoms. Taip pat institute sėkmingai kuriamos naujos pomidorų veislės ir hibridai („Auksiai H“, „Adas H“, „Ainiai H“). Deja, lietuviškų sėklų galima rasti tik instituto specializuotose parduotuvėse. Tinkamai prižiūrint, veislės beveik nenusileidžia hibridams nei derlingumu, nei atsparumu ligoms, o priedo mums suteikia skonių, spalvų ir formų įvairovę.
Dėmesio! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir kovo mėnesio pabaigoje išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
