Paeksperimentavęs su hidroponika šiltnamyje, Petras Dargis nutarė pasidaryti plūduriojančią konstrukciją ir paleisti ją laisvai plaukioti tvenkinyje.
Vakar paleidau plaukioti pirmąją savo lysvę, nuo kurios turėtų prasidėti visas plūduriuojantis daržas.
Tai vieno kvadratinio metro polistirolo lakštas su 25 plastikiniais indeliais, kuriuose pasodintos braškės ir svogūniukai. Indelių dugnas pasiekia vandenį, todėl augalų nereikės laistyti.
Kol kas tai eksperimentas. Kažkoks tarpinis variantas tarp hidroponikos, akvaponikos ir žemdirbystės. Hidroponikos augalai auga vandenyje, akvaponikos – irgi, tik juos tręšia kartu augančios žuvys. Mano baseinėlyje prie trobos yra ir vandens, ir žuvų, o vazonėliuose – dar ir žemės. Taigi šiek tiek panašu ir į žemdirbystę.
Polistirolo lakšte indeliams skyles išpjoviau vadinamąja karūną. Labai lengvas ir greitas darbas. Indelių dugne – nemažos skylės, pro jas žemė gali būti išplauta, tai dugne paklojau tokių kartoninių indelių dugnus. Kartonas turėtų sulaikyti žemę, tačiau šaknims netrukdys, jeigu jos norės išlįsti lauk. Sąnaudos minimalios.
Visą lysvę sumontavau ant kranto, pasidėjęs polistirolo lapą ant dviejų pagalių. Nuo tų pagalių daržą labai patogu nuleisti į vandenį, tarsi tai būtų koks laivas. Derlingo plaukiojimo!
Kodėl nesiryžau daryti tikros akvaponikos, kodėl indeliuose dėjau ir žemės? Anksčiau su Vincu buvome kalbėję apie akvaponiką, bet mūsų baseinuke dar nedaug žuvies, todėl suabejojau, kad juos pridergs reikiamą kiekį trąšų. Kol kas ištirpusių druskų matuoklis rodo labai mažą jų kiekį.
Plaukiojantys indeliai su žeme – tarpinis variantas. Jeigu reikia, žemę nesunku ir patręšti.
Kol kas baseinėlyje plaukioja tik svogūnai ir braškės, bet pabandymui žadu daryti dar vieną plaukiojančią lysvę, kurioje pasodinsiu agurkų ir kokių nors salotų. Agurkams tiek vandens turėtų patikti. Svarbu surasti optimalų indelio dydį.
Ko tikiuosi iš plūduriuojančio daržo? Tai dar geresnis tinginio daržas, nei hidroponika, kurioje šiemet pradėjome auginti ketvirtą derlių. Hidroponikos daržo nereikia nei ravėti, nei laistyti, o toms plūduriojančioms lysvėms – nei siurblio, nei burbuliatoriaus, nei vamzdžių sistemos. Baseinėlis yra, o troba, kaip sako prietaringi kvailiai, vis tiek sugadinta, kaip ne visų žmonių, tai kodėl šalia nenormalios trobos negali plaukioti ir nenormalus daržas? Kodėl jo nepasididinus?
————————————————————–
Štai mano baseinalyje šalia trobos jau plaukioja ne viena vieniša lysvė, bet visas trijų lysvių plaukiojantis daržas. Vakar pasodinau dar 40 braškių. Davė kaimynė. Jai irgi pasidarė įdomu, ar pavyks eksperimentas.
Braškių daigai buvo iškasti ir gerą pusdienį pagulėję saulėje, gerokai apvytę. Kai pasodinau, atrodė labai suglebę, kaip negyvi. Rytą žiūriu – pakilę! Tai teikia vilties, kad augs ir toliau.
Tačiau dar nesu tikras. Indelių dugne šį sykį pripyliau keramzito granulių, jos neleis išplauti juodžemio. Man atrodo, tai patikimiau, nei kartoniniai dugnai, kuriuos klojau praeitą sykį. Jeigu juodžemyje pasibaigs trąša, jos galėsiu papildyti. Pavojų matau kitur.
Visa indelių žemė prisigėrė vandens. Jis kapiliarais kyla aukštyn nuo indelių dugno. Tai lyg ir gerai – niekada nereikės laistyti. Bet ar vandenyje nepradės pūti šaknys? Ar joms užteks deguonies?
Hidroponikos darže mūsų augalų šaknys irgi vandenyje. Tačiau deguonį jos gauna iš vandens, kuris nuolatos burbuliuojamas. Vis cirkuliuoja pro šaknis deguonimi prisodrintas vanduo.
Baseinuko vanduo irgi turi daug deguonies. Juk tai iš esmės – lietaus vanduo, kuris surenkamas nuo namo stogo. Bet jis čia necirkuliuoja. Jeigu vanduo indeliuose užsistovės, ar jame liks deguonies? Kas pakeis vandenį indelių juodžemyje?
Vienas pažįstamas agronomas mane nuramino. Jo nuomone, vanduo indeliuose keisis. Juk jis nuolatos garuos, dalį išgers augalai, o į jo vietą kapiliarais ateis šviežias. Gal ir taip… Tada būtų viskas gerai.
Bet jeigu eksperimentas nepavyks, aš beveik niekuo nerizikuoju. Daigus gavau dykai, trys polistirolo lapai kainuoja ne milijoną, o darbas – tai kūrybinis malonumas
————————————————————————-
Plūduriuojančio daržo eksperimentas darosi dar įdomesnis. Vakar turėjau paaukštinti indelius, kuriuose pasodintos braškės, pakelti jas aukščiau nuo vandens. Kodėl?
Kai kurių braškių lapai pradėjo ruduoti. Atsitiko tai, ko labiausiai bijojau – šaknys vandenyje, jos negauna deguonies, augalai žus. Na, jos nėra panardintos į vandenį, pakeltos šiek tiek aukščiau, bet vanduo kapiliarais pakyla ir apsemia jas.
Išroviau jas ir ant tų indelių dėjau kitus indelius, ten persodinau visas braškes. Dabar jos gerokai aukščiau vandens. Bet ar pakankamai aukštai? Ar ne per aukštai? Ar neatsitiks taip, kad vanduo visai nepasieks šaknų, ir turėsiu jas laistyti? Tai kam tada plūduriuojantis daržas?
Vadinasi, reikia nustatyti, kiek aukštai žemės kapiliarais gali pakilti vanduo. Tada bus galima augalus pasodinti taip, kad drėgną žemę pasiektu tik patys šaknų galai, o kita jų dalis būtų sausa ir galėtų kvėpuoti. Pradėjau eksperimentą.
Paėmiau plastikinį bambalį, nupjoviau jo dugną, apverčiau žemyn kakleliu, į apačią pabėriau šiek tiek keramzito granulių, o ant viršaus pripyliau juodžemio – to paties, kuriame susodinti plūduriuojantys augalai. Tikiuosi, per plastiką bus matyti, kur žemė šlapia, o kur ne. Taip centimetro tikslumu nustatysiu, kiek aukštai žemės kapiliarai pakelia vandenį.
Darydamas eksperimentą su bambaliu, supratau, kad galėjau nepirkti jokių indelių – viską sodinti apverstuose ir nupjautuose bambaliuose. Kodėl laiku neatėjo protas?
O kodėl braškų šaknys negali būti vandenyje? Juk hidroponikos šiltnamiuose jos visada panardintos. Taip, hidroponikos augalų šaknys visada vandenyje, bet čia ne visai hidroponika ir ne visai akvaponika. Hidroponikos sistemoje cirkuliuoja švarus vanduo, be jokios arganikos, yra nuolatos stebimas ir taisomas jo pH, į vandenį be perstojo burbuliuojamas oras, ištirpęs deguonis neleidžia veistis puvimo bakterijoms ir visokiems grybeliams. Be to, augalų šaknys ima deguonį iš paties vandens, kuriame jo apstu ištirpusio.
Čia truputį kitaip. Vandeny per mažai ištirpusių mineralų, kad užtektų augalams. Teko juos sodinti žemėje. Išmirkusioj žemėj vanduo nesikeičia, deguonies mažai – baseinuke juk nėra nei burbuliatoriaus, nei kokio fontano. Deguonį šaknys turi imti iš oro, ne iš vandens. O kaip paims, jeigu vandenyje?
Teko ieškoti tarpinio varianto, kurį naudoja pasyvioji hidroponika – nenaudodama jokių siurblių ir pompų, ji daržoves augina pusiau pamerktas vandenyje. Šaknų galais augalais siurbia vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, o kita šaknų dalimi kvėpuoja. Tikiuosi kažką panašaus pasiekti ir aš, tačiau augalai turėtų maitinti žemėje ištirpusiais mineralais.
Keletas pažįstamų jau pasišovė sekti mano pavyzdžiu ir užveisti daržus savo prūduose. Aš jiems sakau: dar pakentėkit. Dar tik eksperimentas. Jeigu nepavyks – prakeiksit mane. Štai ištirsiu tuos kapiliarus, nustatysiu reikiamą vazonėlių aukštį, tada nusipirksit iš manęs patentą už kelis tūkstančius ir sodinkite prūdo daržus į sveikatą. Juokauju, žinoma. Už patentą imsiu gerokai brangiau.
———————————————————————
Plūduriuojančio daržo eksperimentas pavyko. Aš jau valgau braškes. Jų ne tiek daug, kiek galėčiau suvalgyti, bet labai gražios, didelės, gundančios.
Savo daržu buvau šiek tiek nepatenkintas. Savąsias braškes lyginau su kaimynės, iš kurios pavasarį gavau daigų. Jos tokios didelės, vešlios, o mano daug menkesnės. Gal toks auginimo būdas nelabai tinka?
Šiandien sužinojau, kad pirmametės tokios ir turi būti. Pasirodo, aš savo pirmametes lyginau su kaimynų antrametėmis – užtat toks skirtumas.
– Eik pažiūrėk pirmamečių, – parodė kaimynė į kitą daržą.
Žiūriu – tokios pat, kaip mano. Kitos maniškės gal net riebesnės. Vadinasi, eksperimentas pavyko.
Dabar žinau, kad braškių negalima sodinti labai žemai – šaknys neturi plūduriuoti vandenyje. Buvau nuleidęs per žemai, šaknys pradėjo pūti, lapai gelsti. Pakėliau aukščiau – viskas tvarkoj, augalai atsigavo.
Dar esu plūduriuojančiame darže pasodinęs agurkų. Kol kas jie atrodo skurdžiai. Bet ir kaimynų lauke, ne šiltnamiuose, auginami agurkai neatrodo geriau. Matyt, šaltą birželį pritrūko saulės.
Kuo patogu auginti plūduriuojantį daržą? Jam visiškai nereikia jokios priežiūros. Nei laistyti, nei ravėti. Dar paprasčiau, negu su normalia hidroponika. Parsikrapštei pagaliu lysvę arčiau kranto ir skini uogas.
