Daržą užplūdę šliužai niokoja jame augančius kopūstus, salotas, burokėlius ir kitas daržoves, jie gali ėsti visas augalo dalis – lapus, stiebus ar jaunus daigus. Nors kova kartais gali būti beprasmė, yra priemonių, kaip sumažinti šliužų ir sraigių daromą žalą.
Mokslinėse knygose sraigės ir šliužai įrašyti prie tos pačios pilvakojų (Gastropoda) klasės, tačiau darže šliužai yra ženkliai didesni kenkėjai nei sraigės. Patys ėdriausi iš jų yra dirvinis šliužas (Deroceras agrestis), tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum), judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve), rudasis smalžys (Arion rufus). Šliužai užauga įvairaus dydžio ir suaugę gali siekti 30-60 mm priklausomai nuo rūšies. Įvairių rūšių šliužai pasižymi skirtingomis spalvomis. Kadangi labiau mėgsta maitintis naktį, nemaža tikimybė, kad daug jų nepamatysite, tačiau galite aptikti jo veiklos pėdsakų. Tai netaisyklingų formų skylės augalų lapuose ir po jų apsilankymo ant augalo ar grunto matomas gleivėtas pėdsakas.
Šliužai nuėda augalus, kuriuos planuojate naudoti maistui, tačiau taip pat ramybėje nepalieka ir dekoratyvių augalų, darbuojasi ne tik soduose ar daržuose, tačiau ir laukuose.
1. Konkrečių augalų apsauga. Šliužai daržą siaubti gali iš bet kurios pusės, tačiau kiek lengviau apsaugoti konkrečius augalus, nei naikinti visą populiaciją. Tikriausiai ir jūs turite tokių augalų, kurie yra vertingesni – dekoratyvinės gėlės, daigai ar ūgliai ar tiesiog saulėtesnėje vietoje augančios daržovės. Vienas iš geriausių būdų yra formuoti užtvarus, iš kurių vertingiausi yra vario skardos užtvarai. Tokia skardos juosta nepilnai įkasama į žemę apjuosiant augalą, tačiau būtina palikti jos ir virš žemės, kad šliužai nepralįstų nei pro apačią, nei pro viršų. Panašios užkardos iš plastiko taip pat gali padėti. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad šliužai itin nemėgsta būtent vario – jie baidosi ne tik vario paviršių, tačiau ir, pavyzdžiui, vario sulfato. Augalams saugoti galite panaudoti ir lengviau pritaikomą vario foliją.
Taip pat galite formuoti savotiškus apsauginius barjerus iš įvairių medžiagų – sausų pelenų, druskos, pjuvenų, vermikulito, smulkaus smėlio.
2. Slėptuvės. Šliužų maitinimosi laikas – tamsusis paros metas. Dieną jie slepiasi ir būna neveiklūs. Turint kantrybės, surasti, kur jie slepiasi nėra labai sunku. Paprastai jie tūno tarp augalų ar po įvairiais ant žemės gulinčiais daiktais – lentomis, akmenimis, numestais skudurais, augalų lapais, kitomis nuokritomis ir panašiai praktiškai visose vietose, kur gali pasislėpti.
Galite tokias slaptavietes apeiti ir patikrinti arba atvirkščiai, pašalinti, taip palikdami mažiau vietų slėptis. Sausesniu metu galite apskritai jų nerasti ir tai dažniausiai yra geras ženklas – yra žinoma, kad šliužai yra jautrūs drėgmei ir užėjus sausrai dalis jų, neradę drėgmės, tiesiog žūva.
3. Šliužų gaudyklės. Šliužams galima paspęsti spąstus. Paprasčiausias principas – sukuriama dirbtina slėptuvė, po kuria jie susirenka, tada juos galite surinkti ir sunaikinti.
Šliužus galite ir papildomai pavilioti jų mėgstamomis medžiagomis. Galite pasigaminti tokią gaudyklę – nupjautas plastikinis butelis ar panašus indas įkasamas į žemę, užpildomas gerai rūgstančiu skysčiu (pavyzdžiui, alus, raugas ar kita). Kvapas pritrauks šliužus, kurie norėdami pasmaguriauti įkris ir nesugebės išlipti. Šio metodo trūkumas – jis neaprėpia labai plačios teritorijos, privalumas – lygiai toks pat metodas tinka ir kurkliams gaudyti. Reguliariai tikrinkite spąstus ir pripildykite naujo skysčio.
4. Rinkimas. Esant rimtam antplūdžiui rinkimas gali pasirodyti labai optimistiškas variantas, tačiau jei šliužų nedaug, jų skaičių galima apmažinti net ir tokiu būdu. Be to, daug daugiau pasieksite sąmoningai eidami šliužauti ir darydami tai reguliariai. Šliužaujama naktimis – iš pradžių dažniau, kas 1-2 dienas, vėliau jau galite eiti kartą per savaitę, nes populiacija sumažės. Šalia slėptuvių vakare priliekite vandens, o vėliau, jau saulei nusileidus, eikite jų rinkti.
Surinktus šliužus, galite juos sudėti į didelį kibirą ir užpilti muiluotu vandeniu. Vėliau nugaišusius šliužus galite supilti į komposto krūvą.
5. Cheminės apsaugos priemonės. Užsukę į sodo prekių parduotuves, galite įsigyti specialių būtent šliužų naikinimui skirtų preparatų. Itin gerai veikia priemonės turinčios savyje geležies fosfato. Svarbiausios taisyklės – naudokite griežtai pagal instrukciją ir nepadauginkite.
